Elegija gr elegeia lt elegos rauda lyrikos žanras antikos poezijos kūrinys ir iš jo susiformavęs vėlesnių laikų eilėrašt

Elegija (gr. elegeia < elegos – rauda) – lyrikos žanras, antikos poezijos kūrinys ir iš jo susiformavęs vėlesnių laikų eilėraštis, kuriame vyrauja graudulio, liūdesio, susimąstymo nuotaikos; elegijai būdingas poetinis intymumas, švelnumas ir asmeninio gyvenimo atskleidimas.

Iš pradžių elegijos tematika buvo įvairi: karo heroika, patriotizmas, meilė, vėliau įsigalėjo sielvarto, meilės kančių motyvai. Žymiausi antikinės elegijos kūrėjai – Kalinas, Solonas, Ovidijus, . Elegija buvo populiari XVII–XVIII a. Tai asmeninių išgyvenimų, filosofinės refleksijos, tylaus liūdesio, ilgesio nuotaikų eilėraščiai, neturintys specifinės eiliavimo formos. Romantizmo laikais neteko žanrinio apibrėžtumo. Elegijas kūrė , Johanas Volfgangas Gėtė, Raineris Marija Rilkė, Aleksandras Puškinas, Michailas Lermontovas.

Šaltiniai

Kubilius, Vytautas. Žanrų kaita ir sintezė. V., 1986

[1] Kubilius, Vytautas. Žanrų kaita ir sintezė. V., 1986