Ežerų pabaisa

Ežerų pabaisa – spėjamai egzistuojanti būtybė, žinoma mituose, ganduose ar vietiniame folklore, kurios egzistavimas nėra moksliškai įrodytas. Gerai žinomas pavyzdys – Lochneso pabaisa. Ežerų pabaisų aprašymai dažnai labai panašūs į kai kurias jūrų pabaisas. Ežerų pabaisas dažniausiai tyrinėja kriptozoologijos šalininkai.

Paaiškinimai

Daugelis skeptikų ežerų pabaisas laiko paprasčiausiais žinomų gamtos dalykų perdėtais atvejais ar klaidingomis interpretacijomis, arba klastotėmis ir apgaule. Daugelis ežerų pabaisų neturi jokių įrodymų, išskyrus tai, kad juos kažkas matė, ar prastos kokybės nuotraukų. Didelė dalis ežerų pabaisų, zoologų ir kitų biologų akimis, tiesiog negali egzistuoti.

Dalis ežerų pabaisų matymo atvejų paaiškinami kaip klaidingai atpažinti ruoniai, ūdros, elniai, nardantys jūriniai paukščiai, didžiosios žuvys (didieji eršketai, stambūs paprastieji šamai), plūduriuojantys rąstai, stovinčios bangos, susikertančios motorinių valčių bangos ir pan.

Švedų gamtininkas ir rašytojas Bengt Sjögren teigė (1980), kad šiandieninis tikėjimas ežerų pabaisomis asocijuojasi su legendomis apie (angl. kelpies). Sjögren’as pareiškė, kad pasakojimai apie ežerų pabaisas einant laikui pasikeitė. Senuosiuose aprašuose ežerų pabaisos arkliškos išvaizdos, o artėjant į šiuos laikus pabaisos darosi vis labiau ropliškos ir dinozauriškos. Sjögren’as daro išvadą, kad legendos apie kelpius ėmė virsti į šiuolaikines legendas apie ežerų pabaisas, kur pabaisos, bendrojoje kultūroje vis plačiau plintant žinioms apie dinozaurus ir didžiuosius vandeninius roplius, iš arkliškų ėmė virsti dinozauriškai ropliškomis, dažnai – pleziozauriškomis.

Kitos plačiai paplitusios šalininkų hipotezės teigia, kad ežerų pabaisos yra nežinomų rūšių gigantiški gėlavandeniai unguriai, išgyvenę vandeniniai priešistoriniai ropliai (pvz., ). Viena hipotezė teigia, kad stebėtos pabaisos yra atsitiktinai suaugę individai gigantinių varliagyvių rūšių, kurios visą gyvenimą nugyvena kaip juvenilinės formos, panašiai kaip .
Kriptozoologas Bernardas Heuvelmansas (Bernard Heuvelmans) visą gyvenimą manė, kad matytos pleziozauriškos išvaizdos būtybės iš tikrųjų yra nežinomos rūšies ilgakakliai ruoniai.

Daugelyje regionų, ypač Loch Neso, Šampleino ežero ir Okanagano slėnyje, ežerų pabaisos buvo tapę svarbiais turistų traukos veiksniais.

Šaltiniai

1. Sjögren, Bengt (1980). Berömda vidunder (švedų). Settern. ISBN .
2. Hill, Sharon A. „Cryptozoology and Myth, Part 5: Which came first – the monster or the myth?“. sharonahill.com. Nuoroda tikrinta 2018-05-09.
3. Tim Dinsdale (1975) Project Water Horse. The true story of the monster quest at Loch Ness (Routledge & Kegan Paul) ISBN
4. Heuvelmans, Bernard (1968) In the Wake of the Sea-Serpents, Hart-Davis,