Ežerėlis

Kitos reikšmės – Ežerėlis (reikšmės).

Ežerėlis – miestas Kauno rajono savivaldybėje, 20 km į vakarus nuo Kauno, 5 km į pietus nuo Zapyškio. Ežerėlio seniūnija, parapijos centras. Stovi Ežerėlio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1992 m.), Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečio paminklas (pastatytas apie 1938 m., sovietmečiu nugriautas, atstatytas 1991 m.), yra paštas, veikia Ežerėlio pagrindinė mokykla, biblioteka.

Ežerėlis
Ežerėlis 54°52′59″š. pl. 23°35′56″r. ilg. / 54.883°š. pl. 23.599°r. ilg. / 54.883; 23.599 (Ežerėlis)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Kauno rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	1 583
Plotas	2,260 km²
Tankumas (2023)	700 žm./km²
Pašto kodas	LT-53079
Vikiteka	Ežerėlis
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Ežerė̃lis Kilmininkas: Ežerė̃lio Naudininkas: Ežerė̃liui Galininkas: Ežerė̃lį Įnagininkas: Ežerėliù Vietininkas: Ežerė̃lyje
lenk. Ażarele, Ażarelis

Ežerėlio durpių įmonė

Ežerėlio bažnyčia

Kultūros centras

Etimologija

Ežerėlio vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs iš kadaise šiaurės rytiniame miškų pakraštyje buvusio Kazlų Rūdos ežero, sunykusio darant melioraciją. Oficialiame 1925 m. vietovardžių sąraše „Lietuvos apgyvendintos vietos“ gyvenvietė pavadinta „Ežerėtis“ durpių ind. (galbūt kaip įmonės pavadinimas). Tarpukario lituanistikos instituto bylose įrašytas Ežerėlio kaimas, kurio pavadinimą siūlyta keisti į Ežeras. Pats gyvenvietės vardas tikriausiai paimtas iš dabartinio durpyno (ar jo dalies) buvusio vardo Ežerėlis.

Geografija

Ežerėlis išsidėstęs Kazlų Rūdos miško šiaurės rytiniame pakraštyje, Ežerėlio durpyno saloje. Pasiekiamas iš kelio  140  Kaunas–Zapyškis–Šakiai  pasukus į plentą  1910  Zapyškis–Ežerėlis  (6,3 km).

Istorija

XIX a. vietovė priklausė Marijampolės apskričiai, čia buvo Ežerėlio pelkė miškuose, 1857 m. iš dalies nusausinta. Gyvenvietė ėmė kurtis 1915 m. vokiečiams pradėjus kasti durpes. XX a. trečiame – ketvirtame dešimtmetyje buvo iškasama po 15 000 t kasmet, kuras naudotas Kauno katilinėms. 1933 m. įsteigta pradinė mokykla.

II pasaulinio karo metu Ežerėlį naciai numatė kaip nedidelį čigonų getą: 1942 m. lapkričio 18 d. įsaku visi čigonai turėjo būti perkelti į Ežerėlio darbo stovyklą kasti durpių, o jų turtas konfiskuotas. Po Antrojo pasaulinio karo rekonstravus ir išplėtus durpių įmonę (1956 m. iškasta 220 000 t) gyvenvietė išaugo į durpininkų miestelį.

1946–1952 m. Ežerėlio apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. 1951 m. ir 1952 m. tarybų valdžia iš Ežerėlio ištrėmė 16 gyventojų.

1956 m. balandžio 2 d. Ežerėlis tapo miesto tipo gyvenviete, veikė buitinio aptarnavimo paviljonas, mėsos perdirbimo cechas, girininkija. 1954 m. įkurtas paštas, ambulatorija, 1954–1997 m. veikė ligoninė, nuo 1997 m. slaugos namai. 1956 m. pastatyti kultūros namai,1963 m. atidaryta biblioteka.

1992–1998 m. pastatyta bažnyčia. 2006 m. patvirtintas Ežerėlio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.	?	Marijampolės apskritis
1919–1950 m.	Zapyškio valsčius	Kauno apskritis
1950–1953 m.	Vilemų apylinkė	Panemunės rajonas	Kauno sritis
1953–1954 m.
1954–1955 m.	Ežerėlio apylinkės centras
1955–1956 m.		Kauno rajonas
1956–1995 m.	miesto tipo gyvenvietė
1995–	Ežerėlio seniūnija		Kauno rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m.
1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1976 m.	1979 m.^sur.	1985 m.
132	2 189	1 988	2 100	2 060	2 300
1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2010 m.	2011 m.^sur.	2020 m.	2021 m.^sur.
2 151	2 051	1 959	1 820	1 580	1 640
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 1 820 žmonės: Lietuviai – 97,09 % (1 767); Rusai – 1,81 % (33); Kiti – 1,1 % (20).

2001 m. gyveno 2 051 žmonės: Lietuviai – 97,66 % (2 003); Rusai – 1,99 % (41); Kiti – 0,34 % (7).

Galerija

• Įvažiavimas į miestelį
• Centre
• Upelis prie Upelio g.
• Durpių įmonės biuras
• Erelitos baldai

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 153–154 p.
3. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 65
4. Ażarelis. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 64 psl. (lenk.)
5. Ežerėlis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 729 psl.
6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
7. Ežerėlis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 489 psl.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Ežerėlis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 430 psl.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
11. Ežerėlis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 527
12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
13. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
15. 2011 m. surašymo duomenys 2009-06-01 iš Wayback Machine projekto.
16. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto

• Ežerėlis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 274 psl.

Nuorodos

• Ežerėlio bendruomenės centras 2006-04-02 iš Wayback Machine projekto.