Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Dzin (kin. 晉, pinyin: Jìn, senasis tarimas *tsi[n]-s) – istorinė valstybė, egzistavusi XI a. pr. m. e. – 369 m. pr. m. e. Istorinės Kinijos šiaurėje.

Jin 晉
Dzin

Džou dinastijos karalystė

XI amžius pr. m. e. – 369 m. pr. m. e.

Sostinė

Valdymo forma

monarchija

Era

Senovė

- Įkūrimas

XI amžius pr. m. e. m.

- Suskyla

369 m. pr. m. e. m.

Jos branduolys buvo slėnis (istorinė Dzi provincija arba dabartinė Šansi provincija), tačiau didžiausio išsiplėtimo laiku valstybė užėmė dideles teritorijas vakaruose bei didžiąją dalį Vidurio lygumos.

Istorija

Dzin karalystė prasidėjo kaip miestas-valstybė. Anot senovės šaltinių, Džou karalius davė Tang vadinamą vetovę savo jaunesniajam broliui Ju (唐叔虞 Tang Shuyu) kartu su grafo (侯 hóu) titulu. Ta vietovė buvo dabartinėje Ičengo apskrityje, prie Fen upės. Šio sūnus Sie (晉侯燮 Jìnhóu Xie) savo valstybės pavadinimą pakeitė į Dzin. Ankstyvoji valstybės istorija yra menkai žinoma. Valstybė buvo beveik iš visų pusių apsupta kalnuotų teritorijų, gyvenamų priešiškų barbarų genčių. Tarp jų buvo ir , su kuriais Dzin kovojo. Yra žinoma, kad 771 m. pr. m. e. kilusiame Džou įpėdinėystė kare Dzin grafas palaikė karaliaus Pingvango pusę, už ką jis buvo apdovanotas.

Tuo metu pati Dzin valstybė irgi buvo smulkių miestų-valstybių darinys, o tarp tų valstybėlių neretai kildavo kovos. Pvz. 739 m. pr. m. e., kuomet nužudytas grafas , vieno iš miestų, Čiuvo (曲沃 Quwo), grafai bandė paimti valdžią Dzin, tačiau iž pradžių nesėkmingai. 679 m. pr. m. e. Čiuvo grafui galiausiai pavyko nužudyti ir paimti valdžią. Džou karalius pakėlė jo titulą į kunigaikščio.

Valdant iš Čiuvo kilusiai dinastijai, Dzin tapo viena galingiausių Kinijos valstybių. Uhou įpėdinis centralizavo valdžią ir pajungė 16 ar 17 valstybėlių, tarp kurių buvo Geng (耿), Huo (霍), Wei (魏), Yu (虞) ir (西虢), ir užvaldė dar keliasdešimt. Tokiu būdu Dzin kontroliavo ne tik teritorijas Fen upės baseine, bet ir Jan provincijoje bei Vidurio Lygumoje. aktyviai kišosi į tuometinės Kinijos reikalus. Jis sutramdė di gentis vakaruose ir padėjo Džou karaliui Siangvangui įsitvirtinti valdžioje. Siekdamas sutramdyti augančią Ču karalystės galią, jis sudarė aljansą su Čin, Či ir , ir 632 m. pr. m. e. nugalėjo pastarąją . Taip jis pripažintas pirmuoju Kinijos hegemonu (ba).

607 m. pr. m. e. nužudžius kunigaikštį Linggongą, valstybė pradėjo silpti. Kunigaikščiai palengva prarado savo valdžią ir tapo nominaliais valdovais, o galia koncentravosi šešių klanų, - Fan (范), Zhonghang (中行), Zhi (智), Han (韓), Zhao (趙) ir Wei (魏), - rankose. V a. pr. m. e. viduryje tarp jų stipriausias buvo Dži klanas, kuris sunaikino Fan ir Džonghangų gimines. Prieš Dži susivienijo trys likę klanai, kurie pasidalijo Dzin valstybės žemes tarpusavyje. Dzin junigaikščiams buvo paliktos žemės tik aplink sostinę. 403 m. pr. m. e. valstybės pasidalinimas buvo formalizuotas, kuomet Džou karalius Veilie patvirtino trijų klanų vadus grafais, ir paskyrė jiems teritorijas Dzin pietuose (), centre () ir šiaurėje (). Nors Dzin valstybė oficialiai nepanaikinta, jos pabaiga yra laikomi 369 m. pr. m. e., kuomet paminėtas paskutinis jos kunigaikštis.

Valdovai

Dzin valdovų sąrašas pateikiamas pagal istorinį šaltinį . Visi valdovai turėjo pavardę Dzi (姬 Jī) Visos datos pateikiamos prieš mūsų erą.

Valdymo vardas	Vardas	Trukmė	Pradžia	Pabaiga
Tang Šuju (唐叔虞)	Dzi Ju 姬虞 (Yú)		1042
Sie, Dzin grafas (晋侯燮)	Dzi Sie 姬燮 (Xiè)
Uhou (晋武侯)	Dzi Ningdzu 姬宁族 (Níngzú)
Čenghou (晋成侯)	Dzi Fuženas 姬服人 (Fúrén)
Lihou (晋厉侯)	Dzi Fu 姬福 (Fú)			859
Dzinghou (晋靖侯)	Dzi Idziu 姬宜臼 (Yíjìu)	18	858	841
Sihou (晋釐侯)	Dzi Situ 姬司徒 (Sītú)	18	840	823
Sianhou (晋献侯)	Dzi Dzi 姬籍 (Jí)	11	822	812
Muhou (晋穆侯)	Dzi Feivangas 姬费王 (Fèiwáng)	27	811	785
Šang Šu (晋殇叔)	?	4	784	781
Venhou (晉文侯)	Dzi Čou 姬仇 (Chóu)	35	780	746
Džaohou (晋昭侯)	Dzi Bo 姬伯 (Bó)	06	745	740
Siaohou (晋孝侯)	Dzi Pingas 姬平 (Píng)	16	739	724
Aohou (晋鄂侯)	Dzi Si 姬卻 (Xì)	06	723	718
Aihou (晋哀侯)	Dzi Guangas 姬光 (Guāng)	09	717	709
Siaodzihou (晋小子侯)	?	04	708	705
Min, Dzin grafas (晉侯緡)	Dzi Minas 姬缗 (Mín)	27	704	678
Ugongas (晋武公)	Dzi Čengas 姬稱 (Chēng)	2	678	677
Siangongas (晋献公)	Dzi Guidžu 姬诡诸 (Guǐzhū)	26	676	651
Huigongas (晋惠公)	Dzi Iu 姬夷吾 (Yíwú)	14	650	637
Huaigongas (晋懷公)	Dzi Ju 姬圉 (Yǔ)	0	637	637
Vengongas (晋文公)	Dzi Čongeras 姬重耳 (Chóng'ěr)	09	636	628
Sianggongas (晋襄公)	Dzi Huanas 姬欢 (Huān)	07	627	621
Linggongas (晋灵公)	Dzi Igao 姬夷皋 (Yígāo)	14	620	607
Čenggongas (晋成公)	Dzi Heitunas 姬黑臀 (Hēitún)	07	606	600
Dzinggongas (晋景公)	Dzi Ju 姬据 (Jù)	19	599	581
Ligongas (晉厲公)	Dzi Šoumanas 姬寿曼 (Shòumàn)	08	580	573
Daogongas (晋悼公)	Dzi Džou 姬周 (Zhōu)	15	572	558
Pinggongas (晋平公)	Dzi Biao 姬彪 (Biāo)	26	557	532
Džaogongas (晋昭公)	Dzi I 姬夷 (Yí)	06	531	526
Činggongas (晋顷公)	Dzi Čiudzi 姬弃疾 (Qùjí)	14	525	512
Dinggongas (晋定公)	Dzi U 姬午 (Wǔ)	37	511	475
Čugongas (晋出公)	Dzi Dzao 姬鑿 (Záo)	23	474	452
Aigongas (晋哀公)	Dzi Dziao 姬驕 (Jiāo)	18	451	434
Jougongas (晋幽公)	Dzi Liu 姬柳 (Liǔ)	18	433	416
Legongas (晋烈公)	Dzi Dži 姬止 (Zhǐ)	27	415	389
Siaogongas (晋孝公)	Dzi Či 姬颀 (Qí)	32	388	369