Dysnà blrs Дзісна rus Дисна miestas šiaurės Baltarusijoje prie Dauguvos ir Dysnos upių santakos Veikia statybinių medžia

Dysnà (blrs. Дзісна, rus. Дисна) – miestas šiaurės Baltarusijoje, prie Dauguvos ir Dysnos upių santakos. Veikia statybinių medžiagų, maisto pramonės įmonės.

Dysna blrs. Дзісна, rus. Дисна

Dysnos cerkvė

Dysna 55°33′43″š. pl. 28°12′54″r. ilg. / 55.562°š. pl. 28.215°r. ilg. / 55.562; 28.215 (Dysna (miestas))

Laiko juosta: ()

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Vitebsko sritis
Rajonas	Miorų rajonas

Gyventojų (2022)	1 455

Vikiteka	Dysna

Istorija

Dysna įkurta XI a., kai įrengta gynybinė gyvenvietė. XIV a. vietoj jos pastatyta pilis, kuri XVI a. atnaujinta. XVII a. viduryje pastatyta vadinamoji Žemutinė pilis, sugriauta per 1700–1720 m. Šiaurės karą.

1301–1793 m. Dysna priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1563 m. karalius Žygimantas Dysnai suteikė miestelio teises, čia buvo pilis ir 7 kiemai. 1569 m. suteikta Magdeburgo teisė. XVI a. Dysnoje buvo 2 stačiatikių ir 1 unitų cerkvė. 1581 m. pastatyta parapinė katalikų bažnyčia, 1630 m. – medinis pranciškonų vienuolynas, kuris 1733 m. perstatytas, tapo mūrinis.

XVII a. Dysna buvo seniūnijos centras. 1632 m. veikė 9 cechai. 1700 m. miestas visiškai sudegė. Nuo 1795 m. priklausė Rusijos imperijai, Vilniaus gubernijos Dysnos apskrities centras. Lenkijos valdymo metais, nuo 1922 m. apskrities centras. Nuo 1939 m. priklauso Baltarusijai. Per Antrąjį pasaulinį karą vokiečiai Dysnoje įkūrė koncentracijos stovyklą, mieste ir apylinkėse nužudyti 4584 žmonės. Karo metu miestas sugriautas, liko tik apie 1200 gyventojų.

1940 m. pakartotinai gavo miesto teises.

Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2007 m.

1897 m.^sur.

1921 m.

1939 m.^sur.

1944 m.

1959 m.^sur.

1990 m.

2007 m.

6 700

4 113

6 073

1 200

2 500

2 747

Šaltiniai

Atvirkštinis lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas. Vilnius: MELI, 2002.
Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
Dysna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 13 psl.
Дисна. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 10А (20) : Десмургия — Домициан. С.-Петербургъ, 1893. (rus.)
Dysna. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. . // psl. 355
Dzisna. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 296 psl. (lenk.)
Dysna (miestas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 13 psl.
Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 136

Nuorodos

Napoleonas Rouba. Kelionių vadovas po Baltarusiją ir Lietuvą. Vilnius, 1909 m. (lenkų k.)

[1] Atvirkštinis lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas. Vilnius: MELI, 2002.

[2] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[3] Dysna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 13 psl.

[4] Дисна. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 10А (20) : Десмургия — Домициан. С.-Петербургъ, 1893. (rus.)

[5] Dysna. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. . // psl. 355

[6] Dzisna. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 296 psl. (lenk.)

[7] Dysna (miestas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 13 psl.

[8] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 136