Dujokaukė

Dujokaukė – ant veido dedama kaukė siekiant apsisaugoti nuo nešvaraus oro, nuodingų dujų ar kitų kenksmingų medžiagų patekimo į žmogaus kūną. Dujokaukė sudaro apsauginį sluoksnį nosiai, burnai, akims ir kitoms veido vietoms. Tačiau dujokaukės negali apsaugoti nuo dujų, kurios į kūną gali patekti per odą.

1970–1980 m. dujokaukė

Ore esančios nuodingos medžiagos gali būti dujinės (tarkim chlorino dujos, naudotos I pasauliniame kare) ar iš kietųjų dalelių (pvz. bakterijos, toksinai ar virusai) – dujokaukės įprastai apsaugo nuo abiejų tipų medžiagų.

Dažnai dujokaukės naudojamos ir įvairios pramonės darbininkų, graffiti kūrėjų ar miestų tyrinėtojų apsisaugoti nuo asbesto ar kitų nuodingų medžiagų patekimo į organizmą. Riaušių policija (neretai ir patys riaušininkai) dujokaukes naudoja apsisaugojimui nuo ašarinių dujų.

Įprastas dujokaukių stilius su dviem stikliniais skrituliais ties akimis atsirado tuo metu, kai vienintelė tokioms angoms tinkama medžiaga buvo stiklas ar akrilas. Dėl savo trapumo stiklinės angos buvo mažos. Vėliau, išradus polikarbonatą, buvo pradėtos gaminti dujokaukės, kurių visą veidą galėdavo dengti stiklinis paviršius.

Didžiausia dujokaukių ir uždaro ciklo kvėpavimo aparatų kolekcija Baltijos šalyse yra surinkta Kauno muziejuje „Atominis bunkeris“.

Dujokaukės su angliniu filtru išradėju laikomas (1861–1953).

Šaltiniai

1. Kaune pristatyta didžiausia Baltijos šalyse dujokaukių ekspozicija