Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Dubrovicos kunigaikštystė (ukr. Дубровицьке князівство) – XII a. – XVI a. Rusios kunigaikštystė Pripetės vidurupyje, dab. Ukrainos Rovno srities) šiaurėje ir gretimose teritorijose Baltarusijoje. Sostinė Dubrovica.

Дубровицьке князівство
Dubrovicos kunigaikštystė

LDK dalinė kunigaikštystė nuo ~1320

←

1168 – ~1521

→

Sostinė

Kalbos

Valdymo forma

Era

- Atskilo nuo Turovo

1168 m., 1168

- Prijungta prie LDK

~1521 m.

Istorija

Iki XII a. pabaigos kunigaikštystė vystėsi kaip Turovo-Pinsko žemės dalis. Ji pirmą kartą suformuota XII a. pabaigoje, kuomet Turovo ją kaip dalinę kunigaikštystę davė valdyti savo sūnui . Šis minimas Kijevo kunigaikščio Sviatoslavo žygyje prieš polovcus. Jo įpėdinis Aleksandras 1223 m. minimas su mongolais, kur žuvo. 1240 m. Kryžiuočiai nusiaubė Dubrovicą ir žinios apie kunigaikštystę galutinai nutrūko.

Nuo XIV a. Dubrovica atiteko LDK, o Vytautas ją atidavė valdyti Jonui Alšėniškiui. Jis čia pradėjo Kunigaikščių Alšėniškių Dubrovickių giminė, kuri viešpatavo valstybėje.

XVI a. kunigaikštystė prijungta prie Trakų vaivadijos.

Kunigaikščiai

Ankstyvuoju laikotarpiu Dubrovicą valdė Riurikovičių Turovo atšakos atšaka, kurios pradininkas buvo . Žinomi tik du kunigaikščiai:

(1168–1190)
(1190–1223)