Dofinė

Prancūzijos istorinė provincija: Dauphiné
Šalis	Izeras, A. Alpės, Dromas
Vėliava
Tautos
Kalba	Arpitanų
Laikotarpis	XI a. vid. – 1349 m.
Miestai	Grenoblis

Dofinė (pranc. Dauphiné) − Prancūzijos istorinė sritis. Svarbiausias miestas − Grenoblis.

Dofinės sričiai priklausė dabartiniai Prancūzijos departamentai − Izeras, Aukštutinės Alpės, didesnė Dromo dalis ir nedidelė Vokliūzo dalis.

Istorija

Regionas nuo 933 m. priklausė Burgundijos karalystei, kol XI a. viduryje jame valdžią perėmė vietos Avono grafai, pavaldūs Šventajai Romos imperijai. 1349 m. regioną nusipirko Prancūzijos karalius.

Viduramžiais Prancūzijos dofinas asmeniškai valdydavo ir Dofinės sritį, kuri teisiškai buvo Šventosios Romos Imperijos provincija. Imperatoriai leisdavo Prancūzijos įpėdiniams valdyti provinciją su sąlyga, kad provincija niekada nebus Prancūzijos dalis. Dėl to XIV−XV a. Dofinės provincija neretai būdavo prastai valdoma, kadangi Prancūzijos dofinai dažnai būdavo mažamečiai. Provinciją prie Prancūzijos prijungė Liudvikas XI.

Dofinės istorijos vingiai įskėlė ir Prancūzijos revoliucijos kibirkštį. 1763 m. Dofinės parlamentas atsisakė įteisinti Prancūzijos karaliaus įsakymą didinti mokesčius, vėliau daugelį jo reikalavimų ignoravo. 1788 m. buvo nuspręsta užimti neklusnų parlamentą, tačiau Grenoblio gyventojai jį apgynė, užlipę ant namų stogų ir čerpėmis apmėtę atsiųstas kariuomenės pajėgas. Šis įvykis istorijoje minimas kaip „Čerpių diena“. Kadangi parlamento susirinkimas Grenoblyje buvo uždraustas, jo nariai 1788 m. liepos 21 d. susirinko (Vizille) miestelio pilyje. Karaliui buvo mestas iššūkis ir pareikalauta laisvių visiems Prancūzijos piliečiams. Lygiai po metų, 1789 m. liepos 14 d., Paryžiuje užimta Bastilija.

Nuorodos

Vikiteka: Dofinė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Dofinės sritis (prancūzų k.)