Dizenterija

Dizenterija (gr. δυσ- + έντερον 'žarna') – kolitas, pasireiškiantis skausmingu viduriavimu, tuštinimusi su gleivėmis, dažnai ir su krauju. Bakterinę dizenteriją sukelia šigelės bakterijos. Užsikrečiama per užkrėstą vandenį, pieną, uogas, vaisius, nešvarias rankas, užkratą perneša ir musės.

Šigelių išskiriamos toksinės medžiagos pažeidžia storosios žarnos gleivinę, sukelia jos uždegimą, sutrikdo peristaltiką. Uždegimas apima distalinę žarnos dalį. Liga prasideda ūmiai, 1-2 dienas karščiuojama, atsiranda kairės ir apatinės pilvo dalies diegliai, viduriavimas su gleivėmis, krauju, o vėliau ir su pūliais. Liga trunka 1-3 savaites, kartais ir ilgiau. Po persirgimo gali likti podizenterinis kolitas, kuris sunkiai atskiriamas nuo lėtinės dizenterijos (tik bakteriologiškai). Ūminė dizenterija retais atvejais (1-2 %) gali pereiti į lėtinę, jos paūmėjimai pasireiškia kas 3–4 mėn.

Išnašos

1. Dizenterija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 122 psl.
2. Sigitas Ryliškis. Žmogaus dizenterija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-04-14.