Diversifikavimas

Investicijų portfelio diversifikavimas – priemonė valdant ir investuojant turimas vertybes.

Gali būti nustatoma (teisės aktų arba bendrovės vadovybės), kad į vieno emitento vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip tam tikras procentas (Lietuvoje – 5 procentai kolektyvinio investavimo subjekto) turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

Į vieno emitento vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones Lietuvoje gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų, su sąlyga, kad tokių investicijų bendra suma nėra didesnė kaip 40 procentų grynųjų aktyvų (šis apribojimas netaikomas indėliams ir išvestinėms investicinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama ne biržos rinkoje, jeigu jų emitentą prižiūri priežiūros institucija).

Investicijos į indėlius vienoje kredito įstaigoje negali sudaryti daugiau kaip tam tikro procento (Lietuvoje – 20 procentų) kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

Bendra investicijų į vieno asmens išleistus vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ar indėlius bei įsipareigojimų, atsirandančių iš išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti didesnė kaip tam tikra dalis (Lietuvoje – 20 procentų) kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių .

Taip pat gali būti nustatoma, kad investicijos į kokios nors valstybės ar savivaldybių išleistus arba garantuotus vieno emitento vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones negali būti didesnės kaip tam tikra dalis (Lietuvoje į Europos Sąjungos valstybių išleistus popierius – 35 procentai) kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

Vertybinių popierių priežiūros subjektas (institucija, fondo vadovybė, kontrolės subjektas) gali leisti investuoti į tam tikrus vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones ir didesnę dalį grynųjų aktyvų, jei tokiu atveju investuotojų interesai būtų pakankamai apsaugoti, investuota į, pavyzdžiui, ne mažiau kaip 6 emisijų vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, o į vienos emisijos vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones investuota ne daugiau kaip tam tikra dalis (pvz., 30 procentų) grynųjų aktyvų.

Investicijos į obligacijas tam tikrais atvejais negali būti didesnės kaip tam tikra dalis (pavyzdžiui, 25 procentai) grynųjų aktyvų. Gali būti nustatoma, kad kai į tokias vieno emitento obligacijas investuojama daugiau kaip keli procentai (bet ne daugiau kaip, pvz., 25 procentai) grynųjų aktyvų, bendra tokių investicijų suma negali būti didesnė kaip, pavyzdžiui, 80 procentų grynųjų aktyvų.

Taip pat gali būti nustatoma, kad į įmonių, priklausančių grupei, kuri turi sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę, išleistus vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip tam tikra dalis (pvz., 20 procentų) grynųjų aktyvų.