Dievogalos Švento Jono upelis

54°55′35.61″ š. pl. 23°40′5.07″ r. ilg. / 54.9265583°š. pl. 23.6680750°r. ilg. / 54.9265583; 23.6680750

Dievogalos Švento Jono upelis
Pažymėta buvusi šventvietė
Ištakos	Dievogalos kaime
Žiotys	Nemunas
Šalys	Lietuva

Dievogalos Švento Jono upelis – nedidelis upelis, šventvietė Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Dievogalos kaime, Nemuno slėnio pakraštyje, į pietus nuo kelio  140  Kaunas–Zapyškis–Šakiai .

Istorija

Nuo seno upelis per senąsias Zapyškio kapines, pro koplyčią, tekėjo į Nemuną, o supylus kelio pylimą – išsiliejo lankose. Tikėta, kad upelio vanduo turi gydomųjų savybių. 1813 m. Dievogaloje lankęsis Teodoras Narbutas užrašė, kad per šventes, ypač per Jonines, prie Dievogalos Švento Jono upelio susirinkę žmonės melsdavosi, prausdavo nesveiką kūno vietą. XX a. viduryje dar buvo gausiai lankomas.

Būklė

Upelio vaga iš Dievogalos kaimo leidžiasi žemyn krūmais ir medžiais apaugusiu stačiu šlaitu į Zapyškio gyvenvietę, šalia sodybinių namų. Čia ji patenka tarp gyventojų apdirbamų sklypų, vaga ištiesinta, toliau – kanalizuota, sunkiai pastebima.

Buvusioje šventvietėje Zapyškyje 2013 m. pastatytas tiltelis ir informacinis stendas, senosiose kapinėse pažymėta tekėjusio upelio senoji vaga.

Etimologija

Upėvardis kildinamas nuo Dievogalos miestelio (< *Dievogalos upė). Kad gyvenvietės pavadinimas radosi anksčiau, nei upės rodo gyvenvietėms būdinga priesaga -gala.

• Upelis šalia sodybų
• Upelis leidžiasi šlaitu
• Upelis tekėdavo pro senųjų kapinių koplyčią
• Smulkus intakas upelio prieigose

Šaltiniai

1. Vykintas Vaitkevičius. Dievogalos Švento Jono upelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 752 psl.
2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.