Didžioji kunigaikštytė

Didžioji kunigaikštytė (rus. великая княжна) – didžiojo kunigaikščio dukra (pagarbumo titulas).

Didžiosios kunigaikštytės Rusijoje

Rusijoje didžiosios kunigaikštytės titulas egzistavo nuo X a. iki 1917 m. Titulą reglamentavo Rusijos imperijos įstatyminiai aktai (1797 ir 1886 m.).

Didžiosios kunigaikštytės titulą gaudavo Rusijos imperatoriaus dukterys, seserys ir anūkės pagal vyrišką liniją, o nuo 1797 m. – ir proanūkės.
Į didžiąsias kunigaikštytes kreipdavosi „Jūsų imperatoriškoji didenybe“ (rus. „Ваше императорское высочество“).

Krikštijamos didžiosios kunigaikštytės gaudavo Šv. kankinės Jekaterinos ordino ženklą. Į tvirtoves ir laivyno įgulas ar karo laivus atvykusias kunigaikštytes pagerbdavo kaip imperatoriaus šeimos nares.
Didžiosios kunigaikštytės turėjo savo herbus – didįjį ir mažąjį, su Heroldijos numatytais ypatumais.

Didžiosios kunigaikštytės, kol ji neištekėjusi, išlaikymas būdavo finansuojamas iš biudžeto:

• Didžioji kunigaikštytė imperatoriaus dukra iki pilnametystės (ar iki santuokos, nors nepasiekus pilnametystės) kasmet gaudavo 33 000 rublių, o nuo pilnametystės iki santuokos – 50 000 rublių.
• Didžioji kunigaikštytė imperatoriaus anūkė iki pilnametystės (ar iki santuokos, nors nepasiekus pilnametystės) kasmet gaudavo 15 000 rublių, o nuo pilnametystės iki santuokos – 50 000 rublių.
• Didžiosios kunigaikštytės kraitis būdavo 1 milijonas rublių.

Ištekėjusias kunigaikštytes finansiškai išlaikydavo vyrai. Kunigaikštytės išsaugodavo nuo gimimo joms priklausančius pagarbos ženklus – vietą susirinkimuose ir kt.

Didžiųjų kunigaikštyčių, ištekėjusių už užsienio , vaikai būdavo tituluojami pagal tėvo liniją.
Apie didžiųjų kunigaikštyčių gimimą, santuoką ir mirtį pranešdavo imperatoriaus patvirtintais manifestais.

Titulą likvidavo 1917 m.

Nuorodos

• Великая княжна