Didšilių evangelikų liuteronų senosios kapinės

Didšilių evangelikų liuteronų senosios kapinės
Didšilių evangelikų liuteronų senosios kapinės
Koordinatės	55°22′45″ š. pl. 21°34′40″ r. ilg. / 55.37917°š. pl. 21.57778°r. ilg. / 55.37917; 21.57778
Vieta	Šilutės rajonas
Seniūnija	Šilutės seniūnija
Plotas	0,35 ha
Naudotas	XIX–XXI a.
Žvalgytas	2009

Didšilių kaimo evangelikų liuteronų senosios kapinės (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 24269; senas registro kodas - L601) – evangelikų liuteronų kapinės Šilutės rajono savivaldybės teritorijos centrinėje dalyje (Šilutės seniūnija), 100 m į šiaurę nuo kelio Grabupiai-Didšiliai, 70 m į vakarus nuo numelioruoto upelio kanalo.

Kapinės

Įrengtos kaimo žemių pietvakariniame pakraštyje, numelioruoto upelio dešiniojo kranto aukštumos pakilumoje, iškylančioje virš aplinkos iki 1 m aukščio. Jos netaisyklingos keturkampės trapecijos plano, pailgos šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi, 55-62 m ilgio ir 30-52 m pločio, šiaurės rytiniame gale platesnės. Apaugusios pavieniais medžiais ir krūmais, aptvertos gelžbetoninių stulpų ir vielos tinklo tvora. Pietryčių pusėje įrengti dvivėriai statinių varteliai. Rytiniame kapinių pakraštyje yra prižiūrimi Rupkalvių ir Smailų šeimų kapai, o vakariniame pakraštyje – Katrės Oganisjan (1926-2009) kapas. Kapinėse gausu apleistų kapų, kurių dalį ženklina betoniniai antkapiai, keli mediniai ir ketaus kryžiai bei nedideli akmens paminklai su mirusiųjų vardais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis. Pietrytinėje dalyje stūkso nenaudojamo šulinio betoninis rentinys. Anotacinio kultūros paveldo objekto ženklo nėra.

Teritorijos plotas – 0,35 ha, perimetras – 199 m.

Istorija

Išlikę antkapiniai užrašai liudija, kad kapinės įrengtos XIX a. pabaigoje. Jose buvo laidojami Didšilių, Gnybalų ir kitų apylinkė kaimų gyventojai evangelikai liuteronai. Kapinių kalvelė yra dirbtinė. Ją supylė vietos gyventojai, gavę leidimą įsirengti kapines ir suvežę vežimais smėlį iš šalia buvusių karjerų. Jos buvo aptvertos statinių tvora. Sovietmečiu kapinės buvo apleistos, niokojamos. Dauguma antkapinių paminklų ir kryžių sunaikinta, sudaužyta ir išvežta.

Išlikę antkapiniai paminklai liudija, kad kapinėse palaidoti Anskies Pallags (1828-1896), Schöle Smailus (1839-1899), Michel Smailus (1844-1903), Martin Pauleit (1842-1902), E. Kumbabtzky (1886-1902), Max Wythe (1870-1918), Herbert Schaap (1929–1951), Ana Čerkaitė (1903-1966), sovietų karo lakūnas, Afganistano karo dalyvis Herbertas Rupkalvis (1944-1990), jo motina Urtmė Rupkalvienė (1908-1991), Katrė Oganisjan (1926-2009), kilusi iš Gnybalų kaimo.

Kapinėse dar buvo palaidoti Auguste Aschmann (1841-1933), Urte Hertha Bendig (1881-1959) iš Mažių k., Erdmann Gramsda (1882-1941) iš Gnybalų k., Anna Juschka (1889-1954) iš Metirkviečių k., Christoph Pallaks (1860-1933), Gustav Pietsch (1859-1933), Else Ternit (1933), Friedrich Wiechert (1880-1933).

1997 m. gruodžio 31 d. kapinės paskelbtos valstybės saugoma kultūros vertybe, įrašyta į laidojimo vietų registrą (L601),2005 m. balandžio 19 d. pripažintos valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

2009 m. kapinių aplinką žvalgė Julius Kanarskas.

Šaltiniai

1. Miejscowe kroniki rodzinne Memelland
2. Valstybės žinios. - 1998. - Nr. 14. - P. 59
3. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis, 2005-04-29, Nr. ĮV-190
4. Julius Kanarskas. Didšilių k. evangelikų liuteronų kapinių (L601) aplinkoje esančio žemės sklypo, Šilutės r., 2009 m. archeologinių žvalgomųjų tyrinėjimų ataskaita. - Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. - F. 1

Nuorodos

Kultūros vertybių registras: Didšilių k. evangelikų liuteronų senosios kapinės

• Kapinių pietvakarinė dalis. 2009 m.
• Kapinių vakarinė dalis. 2009 m.
• Kapinių šiaurės vakarinė dalis. 2009 m.
• Rupkalvių šeimos kapai. 2009 m.
• Vythe šeimos kapai. 2009 m.
• Makso Wythės (1870-1918) kapas. 2009 m.
• Martyno Paulaičio (1842-1902) kapas. 2009 m.
• Užrašas M. Paulaičio kryžiaus šiaurės rytų pusėje. 2009 m.
• Lietuviškas užrašas M. Paulaičio kryžiaus pietvakarių pusėje. 2009 m.
• Anskies Pallags (1828-1896) kapas. 2009 m.
• E. Kumbabcki (1886-1902) kapas.
• K. Kumbabcki kryžiaus užrašas. 2009 m.