Didysis vampyras

Desmodus rotundus
Didysis vampyras (Desmodus rotundus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Žinduoliai ( Mammalia) Būrys: Šikšnosparniai ( Chiroptera) Pobūris: Mažieji šikšnosparniai ( Microchiroptera) Šeima: Lapanosiniai ( Phyllostomidae) Gentis: Paprastieji vampyrai ( Desmodus) Rūšis: Didysis vampyras ( Desmodus rotundus)
Binomas
Desmodus rotundus , 1810
Paplitimas

Didysis vampyras (Desmodus rotundus), angl. Common Vampire Bat, vok. Gemeiner Vampir) – lapanosinių (Phyllostomidae) šeimos šikšnosparnių rūšis. Paplitusi Centrinėje ir Pietų Amerikoje, nuo pietų JAV šiaurėje iki centrinės Argentinos pietuose.

Ilgis 6,5-9,5 cm. Sveria 20-50 g. Minta šviežiu žinduolių, kartais ir paukščių krauju. Kartais užpuola ir žmogų. Priekiniais aštriais dantimis padaro nedidelę žaizdelę. Seilėse esančios medžiagos neleidžia kraujui krešėti. Su seilėmis gali pernešti pasiutligę, Čagaso ligą. Didieji vampyrai pavojingi gyvuliams, jų pastovūs antpuoliai pražudo galvijus. Pasiutligės virusas vampyro organizme gali išlikti gyvybingas iki 10 mėnesių. Kovodami su vampyrais fermeriai naminiams gyvuliams sušvirkščia specialių medžiagų, kurios skatina kraujo krešėjimą ir jiems patiems yra nepavojingos, tačiau atsigėrusiems šių gyvulių kraujo vampyrams sukelia vidinį kraujavimą.

Gyvenimo būdas

Paprastieji vampyrai gyvena didžiulėmis kolonijomis. Vieną koloniją gali sudaryti iki 2 tūkstančių gyvūnų. Dieną jie miega kabodami žemyn galvomis senų medžių drevėse arba urvuose, įsikibę nagais. Nusileidus saulei, vampyrai išlenda iš slėptuvių ir traukia į medžioklę. Aukų jie dažniausiai ieško karvių ar arklių bandoje, kiaulių būryje arba naminių paukščių pulke, dairosi silpno ar nuo bandos atsiskyrusio gyvūno. Paprastai jie skrenda virš upių vagų ar tarpekliais. Atviroje vietovėje jie orientuojasi geriau negu miške. Tamsoje vampyrai orientuojasi skleisdami ultragarsus ir ausimis gaudydami grįžtantį aidą. Prisigėrę labai daug kraujo, paprastieji vampyrai būtinai turi atsigerti vandens – be vandens šie gyvūnai negali išgyventi.

Maistas

Nusižiūrėjęs auką, vampyras kurį laiką virš jos skraido, po to nutupia greta ant žemės. Jis turi ypatingą, netoli šnervių esantį organą, jaučiantį skirtingų gyvulio kūno vietų temperatūrą ir padedantį išsirinkti šiltą vietą – čia kraujagyslės būna arčiausiai odos. Didysis vampyras labai atsargiai ir tyliai prisiartina prie aukos, aštriais kandžiais nudreskia odą ir smailiomis žaizdoje įbrėžia griovelius. Dažniausiai paprastieji vampyrai gyvulius sužeidžia į kaklą, pečius arba šalia sąnarių. Vampyrų seilėse yra nuskausminamųjų ir tuo pačiu kraujo krešėjimą stabdančių fermentų, todėl žaizda gausiai kraujuoja ir vampyras gali laižyti tekantį kraują. Šiuos veiksmus vampyras atlieka per kelias sekundes. Dažnai vieno gyvulio krauju maitinasi keli vampyrai. Jie pasisotina per 1,5 – 2 val., o aukos odoje palikta žaizda, veikiama kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų dar ilgai kraujuoja. Per dieną paprastasis vampyras išgeria apie 22 ml kraujo, o per maždaug 10 minučių jis gali išgerti daugiau kraujo negu sveria pats.

Dauginimasis

Paprastieji vampyrai lytiškai subręsta po 9 mėnesių. Jie dauginasi bet kuriuo metų laiku, poruojasi kabėdami žemyn galva. Po 6 – 8 mėnesių gimsta vienintelis jauniklis. Paprastųjų vampyrų jaunikliai gimsta akli ir bejėgiai, todėl pirmąsias gyvenimo dienas praleidžia įsikibę į motinos pilvo kailį. Mažylis greitai auga, pasidaro per sunkus, kad motina galėtų skristi nešdamasi jį kartu, tad vampyriukas paliekamas saugioje slėptuvėje, o motina tuo tarpu ieško maisto. Jauniklis pradeda matyti po gimimo praėjus savaitei, o sulaukęs trijų savaičių ima skraidyti ir netrukus pats išmoksta susirasti maisto.

Šaltiniai

1. Iliustruota faktopedija. Vilnius: Alma littera, 2000, 104 p. .