Didysis Brahmaputros kanjonas

29°46′11.07″ š. pl. 94°59′23.47″ r. ilg. / 29.7697417°š. pl. 94.9898528°r. ilg. / 29.7697417; 94.9898528

Palydovinė Jarlungo Upės didžiojo kanjono nuotrauka

Jarlungo upė kanjono pradinėje dalyje

Jarlungo Upės didysis kanjonas (kin. 雅鲁藏布大峡谷, pinyin: Yǎlǔzàngbù Dàxiágǔ) arba Brahmaputros kanjonas, taip pat Dihango kanjonas – giliausias pasaulyje kanjonas, esantis pietryčių Tibete (dabar Kinijos Liaudies Respublika), susidaręs Jarlung Dzangpo (Brahmaputros) upei kertant Himalajus. Kanjonas yra į rytus nukreiptoje Brahmaputros upės kilpoje, jo ilgis 504 km, vidutinis gylis 2268 m, o didžiausias gylis – 6009 m. Jarlung Dzangpo upė, ~1700 km pratekėjusi rytų kryptimi per Tibetą nuo savo ištakų prie Kailašo kalno, ima suktis į pietryčius ir graužtis per Himalajus. Upė prasiveržia tarp Namča Barvos (7782 m) ir (7294 m) kalnų, toliau kanjonu teka į pietvakarius kol kerta Indijos (Arunačal Pradešo) sieną ir patenka nuolaidesnius kalnų šlaitus, kur jau vadinama Brahmaputra. Aukštutinė kanjono dalis leidžiasi nuo 2900 iki 1500 m, o žemutinė – iki 660 m. Vidutinis debitas – apie 7500 m³/s.

Jarlungo Upės didysis kanjonas ilgą laiką buvo didelė mįslė vakarų tyrinėtojams. Kanjonas yra sunkiai pasiekiamoje ir beveik negyvenamoje vietoje, todėl buvo nežinomas, o Jarlung Dzangpo bei Brahmaputros tapatumas ilgą laiką nebuvo įrodytas. XIX a. pab. britai, patys negalėdami keliauti į Tibetą, nusiuntė lepčą , kad šis į Jarlungą paleistų 500 pažymėtų rąstų (juos jau Indijoje turėjo pastebėti tam tyčia parengti žmonės). Tačiau Kinthupas pateko į vergiją, vėliau išsivadavo, gyveno vienuolyne ir sugebėjo išplukdyti rąstus, tačiau daug vėliau, nei sutarta, todėl upė jau tam reikalui nebuvo stebima.

1913 m. Frederikas Maršmanas Beilis (Frederick Marshman Bailey) ir Henris Morshedas (Henry Morshead) surengė ekspediciją į kanjoną. Britai patvirtino, kad Jarlung Dzangpo ir Brahmaputra išties yra ta pati upė, bet pačios sraunios upės neįveikė. 1924 m. ekspediciją surengė britų botanikas , tikėdamasis rasti didelį krioklį, kuris turėtų susidaryti dėl didelio aukščių skirtumo, tačiau rado, kad upė leidžiasi daugeliu slenksčių.

1950 m. Kinijai okupavus Tibetą, o vėliau kanjono apylinkėse kilus , priėjimas užsieniečiams į Jarlungo Upės didįjį kanjoną uždarytas. XX a. pab. draudimas panaikintas, ir 1993 m. kanjoną bandė įveikti japonai, bet neteko vieno ekspedicijos nario ir kelionės nebaigė. 1998 m. surengta Nacionalinės geografų draugijos ekspedicija taip pat baigėsi amerikiečių baidarininko Dago Gordano (Doug Gordon) žūtimi. Tais pačiais metais kita ekspedicija pasiekė aukščiausius kanjono krioklius, kurių aukščiausias yra 33 m aukščio. 2002 m. tarptautinė ekspedicija įveikė visą aukštutinį Jarungo Upės kanjono dalį.

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 136

Nuorodos

Vikiteka: Jarlungo Upės didysis kanjonas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• 2002 m. ekspedicija į Jarlungo kanjoną. Dokumentinis filmas 2017-02-19 iš Wayback Machine projekto.