Destruktyvieji pakraščiai

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal . Jei galite, sutvarkykite.

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau . Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar .

Šis straipsnis turi paveikslėlių su terminais kita kalba Jei galite, išverskite arba pakeiskite lietuviškais. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Destruktyvieji pakraščiai susidaro litosferos plokščių susidūrimo vietose ir gali būti kelių tipų.

Pirmojo tipo pavyzdys

Pirmajam tipui priklauso plokščių pakraščiai, susidarę tose vietose, kur vandenyninė litosfera susiduria su žemynine. Tokiu atveju sunkesnė vandenyninės litosferos plokštė panyra po žemyninės litosferos plokšte. Susidaro gili , o nirimo (subdukcijos) zonoje plokščių pakraščiai spaudžia vienas kitą, plokštė trupa ir lydosi, didėjantis slėgis sukelia žemės drebėjimus, ugnikalnių išsiveržimus. Žemės paviršiuje formuojasi ugnikalnių virtinė.

Antrojo tipo destruktyvieji plokščių pakraščiai susidaro ten, kur susiduria dvi vandenyninės litosferos plokštės. Vienai iš jų grimztant po kita, nirimo zonoje formuojasi ugnikalnių grandinės. Jos sudaro lankus, pvz., Havajų, Kurilų salynai, kurie yra Ramiojo vandenyno Ugnies žiedo dalis.

Antrojo tipo pavyzdys

Trečiojo tipo pavyzdys

Trečiojo tipo destruktyvieji plokščių pakraščiai susidaro, kai susiduria dvi ar kelios žemyninės litosferos plokštės. Tvirtai susirėmusios, storos, bet lengvos žemyninės litosferos plokštės nelinkusios nirti, todėl priekinis plokščių kraštas neišlaiko spaudimo, suskyla ir dideliais uolienų blokais kyla aukštyn. Tokiu atveju susidaro stora Žemės pluta, iškyla aukštų kalnų grandinės. Pvz., Alpių-Himalajų kalnų juosta susiformavo ilgai grumiantis Eurazijos plokštei su Afrikos ir - plokštėmis.

Išnašos

1. David Redfern (2017). AQA A-level Geography Student Guide 3: Hazards; Population and the Environment. Hodder Education. ISBN .
2. 3.4 Destructive plate boundaries. The Open University. Nuoroda tikrinta 2024-04-21.