Denebas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Denebas

Epocha J2000
Spektrinė klasė	A2 Ia
Rektascensija	20 h 41 min 25.6 s
Deklinacija	+45° 16' 49"
Atstumas	apie 1400 šm
Regimasis ryškis (V)	+1.25
Fizikinės charakteristikos
Masė	20-25 MS
Spindulys	200-300 RS
Spalva (B-V)	+0.09
Spalva (U-B)	-0.24
Absoliutinis ryškis (V)	-8.73
Šviesis (V)	54,000 LS
Paviršiaus temperatūra	8400 K

Denebas (Alpha Cygni, α Cyg) – 20-a pagal ryškį naktinio dangaus žvaigždė, ryškiausia Gulbės žvaigždyne. Kartu su Vega ir Altayru sudaro „Vasaros trikampį“. Senesni pavadinimai – Arided, Aridif – praktiškai nenaudojami.

Denebo padėtis Gulbės žvaigždyne

Fizikinės chartakteristikos, atstumas

Dėl didelio absoliutinio ryškio Denebas – viena šviesiausių dangaus žvaigždžių. Atstumas – nuo 1600 iki 3200 (didelė paklaida paaiškinama tuo, kad tolimos žvaigždės turi nedidelį paralaksą, dėl šios priežasties kitos charakteristikos taip pat su gana didele paklaida).

Šviesumas – nuo 60 000 iki 250 000 Saulės šviesių, priklausomai nuo atstumo įverčio. Jei Denebas būtų tokiu atstumu nuo Žemės, Denebo spinduliuojama energija prilygtų Saulės išspinduliuotai energijai per 140 dienų. Jei būtų nutolęs tokiu atstumu, kaip Sirijus, Denebas būtų ryškesnis už Mėnulį.

Denebo spektrinė klasė – A2 Ia, ji priskiriama Alpha Cygnis tipo kintamosioms žvaigždėms (būdingi nedideli paviršiaus temperatūros ir spektro svyravymai). Remiantis žvaigždžių evoliucija, žvaigždės vandenilio atsargos besibaigiančios, ir Denebas po kelių milijonų metų gali virsti supernova.

Pavadinimas

Pavadinimas kildinamas iš arabų kalbos frazės „anab ad - dajājah“ („vištos uodega“).

Kiti pavadinimai

50 Cyg, Arided, Aridif, Gallina, Arrioph, HR 7924, BD +44°3541, HD 197345, SAO 49941, FK5: 777, HIP 102098.