Deliuvis

Deliuvis, deliuvinės nuogulos, deliuvio šleifas – purių uolienų dūlėsių santalka aukštumų papėdėje ir šlaitų žemutinėje dalyje. Ploniausias būna šlaitų viršuje, o storiausias – šlaitų papėdėse (deliuvio šleifas). Susiformuoja veikiant tekančiam vandeniui (nuo šlaitų dūlėsius nuplauna lietaus srautai ir tirpsmo vandenys) bei sunkio jėgai (grunto dalelės slenka šlaitais). Šlaite dūlėsių nelieka (atsiveria uolienos), kai jų pašalinimas spartesnis už dūlėjimo procesą.

Vos įžiūrima deliuvinė danga griovos papėdėje (dešinėje)

Deliuvio nuogulos silpnai išrūšiuotos, nepasižymi sluoksniuotumu. Deliuvis sudėtimi primena aukštesniuose šlaituose ir viršūnėse esančias uolienas. tampa, nuslinkęs šlaito papėdėn ir liovęsis judėti.

Deliuvyje pasitaiko įvairių metalų sąnašynų (alavo, aukso, volframo).

Išnašos

1. A. Solovjovas, G. Karpovas (1987). Fizinės geografijos žodynas-žinynas, Kaunas: Šviesa, p. 31–32.
2. Deliuvis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 622 psl.