Delavero kolonija

Delavero kolonija (angl. Delaware Colony) – Anglijos kolonija Šiaurės Amerikoje, viena iš Vidurio kolonijų (angl. Middle Colonies).

Delaware Colony Delavero kolonija
Britų Amerikos kolonija
← 1664 – 1776 →
Location of Delavero kolonija
Sostinė	Njukaslis (Delaveras)
Valdymo forma	kolonija
Era	Imperializmas
- Įkūrimas	1664 m.
- Tapo valstija	1776 m.

Ankstyvoji istorija

Nuo pirmosios olandų gyvenvietės 1631 m. iki 1682 m., kai valdyti ėmė Pensilvanija, teritorijos, vėliau tapusios JAV valstija Delaveru, valdžia keitėsi daug kartų. Dėl to Delavero gyventojai tapo lavai įvairialype bendruomene, įvairia tiek religijų, tiek kitos kultūros požiūriu.

1609 m., keliaudamas ieškoti šiaurinio kelio iš Azijos į Nyderlandus, Henris Hadsonas (angl. Henry Hudson) atplaukė į įlanką estuariją, kuri dabar vadinama Delavero įlanka. 1610 m. Samuel Argall atrado į estuariją tekančią upę, kurią pavadino Delaveru (angl. Delaware) Virdžinijos kolonijos gubernatoriaus lordo De La Warr vardu.

Pradžioje nei olandai, nei anglai nebandė įkurti savo gyvenvietes šioje žemėje. Pirmas bandymas apsigyventi buvo 1631 m., kai olandai atsiuntė 28 vyrų grupę, kuri Henlopeno rage (angl. Cape Henlopen) turėjo pastatyti fortą. Pirmoji kolonija buvo įkurta tam, kad pasinaudoti didele banginių populiacija ir išgauti banginių taukus. Tačiau 1632 m. dėl nesusipratimo kolonijos gyventojus išžudė vietiniai indėnai.

Naujosios Švedijos kompanija

1638 m. kovą buvo įkurta Švedijos kolonija Naujoji Švedija, tapusi pirma nuolatine baltųjų gyvenviete Delavere. Laivas „Kalmar Nyckel“ išmetė inkarą ties Minquas Kill upe uolėtoje pakrantėje, kuri dabar vadinama Swedes' Landing ('Švedų išsilaipinimas') Buvo įkurta Naujosios Švedijos kompanija, kurios organizatorius ir valdytojas buvo admirolas Clas Larsson Fleming. Flamandas Samuel Blommaert, buvęs olandų Vest Indijos kompanijos (ol. Geoctroyeerde Westindische Compagnie) direktorius, padėjo suruošti šią ekspediciją, kurios vadovu paskyrė Peterį Minoitą (ol. Peter Minuit).

Pirmas švedų gyvenvietės postas buvo (angl. Fort Christina), pavadintas Švedijos karalienės Kristinos garbei. Valdytojas Johan Björnsson Printz valdė koloniją nuo 1643 iki 1653 m. Po jo valdė Johan Classon Risingh, kuris buvo antras ir paskutinis Naujosios Švedijos valdytojas. Švedija prarado šią koloniją 1655 m. rugsėjį, kai su Nyderlandų laivynu užėmė švedų fortus ir perėmė valdžią kolonijoje. Prekybos kailiais centru ir kolonijos administracijos centru tapo (ol. Nieuw Amstel).

1674 m., po to, kai Jorko hercogas Džeimsas užėmė , prie Delavero upės buvo pasiųstas Robertas Karas (angl. Robert Carr), kuris užėmė Naująjį Amstelį ir pervadino jį New Castle ('Naujoji Pilis'). Taip pasibaigė olandų valdžia šioje kolonijoje ir kartu visoje Šiaurės Amerikoje. Delaverą 1664–1682 m. iš Niujorko valdė Jorko hercogo pavaduotojas.

Viljamas Penas

Pradžioje teritorijos, kuri dabar žinoma kaip Delaveras, savininkas buvo Viljamas Penas (William Penn), kvakeris iš Pensilvanijos (neatsižvelgiant į indėnų nuosavybės teises). Viljamas Penas nuosavybės į Pensilvaniją teisę gavo 1681 m. iš Anglijos karaliaus Karolio II. Vėliau Jorko hercogo paprašė Delavero žemių, kurias jam irgi perdavė.

Penui sunkiai sekėsi valdyti Delaverą, nes jo gyventojai buvo etniškai labai maišyti. Jis pabandė sujungti Pensilvanijos ir Delavero vyriausybes, bet abiejų teritorijų atstovai smarkiai konfliktavo, ir 1701 m. V. Penas sutiko turėti dvi vyriausybes – Delavero atstovai dirbo New Castle, o Pensilvanijos – Filadelfijoje. Delavero gyventojai formavosi iš kolonistų švedų, suomių, olandų, prancūzų ir šiek tiek anglų.

Nuorodos

1. State of Delaware (A Brief History) 2007-03-23 iš Wayback Machine projekto.. State of Delaware. 2007-01-21.
2. Faragher, John Mack, ed. (1990) The Encyclopedia of Colonial and Revolutionary America. New York: Sachem Publishing Associates, Inc., pp. 106–108.
3. A History of the Kalmar Nyckel and a New Look at New Sweden by John R. Henderson [1]