Delšajus

Delšajus – tonto apačių vadas. Gimimo data tiksliai nežinoma - apie 1836 m. Buvo nužudytas kitų apačių 1874 m. liepos mėnesį po to kai generolas Džordžas Krukas įsteigė premiją už jo galvą.

Dirbantys apačiai San Karlo rezervate 1886 m.

Tai buvo kresnas, plačiapetis, nuožmaus veido vyras. Vienoje ausyje nešiojo sidabrinį auskarą. Paprastai vaikščiodavo pusiau tekinas, todėl atrodė, kad visada skuba.

Dar 1868 m. pastarasis pažadėjo, kad jis su tontais nekariaus ir sutiko, kad jų agentūra būtų Kemp Makdauele, vakariniame Rio Grandės krante. Tačiau po kelių baltųjų išpuolių prieš jį, jis pasitraukė su savo žmonėmis iš rezervato. 1871 m. Delšajus nespėjo susitikti su atstovu Vincentu Koljeru.

1873 m. balandį gausus kareivių būrys susekė ir privertė pasiduoti Delšajų. Jie buvo suvaryti į Apačo fortą Baltųjų kalnų rezervate. Čia jie buvo priversti nešioti metalines plokšteles, tad niekas negalėjo pasprukti nepastebėtas bent porai dienų.1873 m. liepą Delšajus nepakeldamas esamų sąlygų su savo žmonėmis pabėgo ir persikėlė į rezervatą prie Rio Verdės. Netrukus San Karlo rezervato agentūroje įvyko incidentas, kurio metu žuvo vienas JAV armijos karininkas. Dalis apačių iš ten pabėgo ir įsikūrė Delšajaus stovykloje. Generolas Krukas jį apkaltino palaikant nusikaltėlius ir liepė suimti. Delšajus tai sužinojęs pabėgo į Tonto baseiną. Kelis mėnėsius jis sėkmingai slapstėsi kalnuose. 1874 m. generolas paskėlbė sumokėsęs premiją už vado galvą. Liepos mėnėsį du apačiai jam pristatė po nukirstą galvą pareikšdami, kad ji Delšajaus. Krukas sumokėjo už abi. Šios ir kitos užmuštų apačių galvos buvo iškabintos Rio Verdės ir San Karlo paradų aikštėse.

Išnašos

1. Braunas, Dy. Užkaskit mano širdį prie Vundid Ny. Vilnius: Mintis, 1984. 204 psl.