Deivė Motina dievų motina dievybė siejama su derlingumu vaisingumu Žemės sukūrimu Kartais sutapatinama su Žeme ir vadina

Deivė Motina, dievų motina – dievybė, siejama su derlingumu, vaisingumu, Žemės sukūrimu. Kartais sutapatinama su Žeme ir vadinama .

Deivė Motina išskiriama hinduizme (Kali Ma), senovės Graikijoje (Gaja), Airijoje (), Mesopotamijoje (Ištar) ir kitose mitologijose. Lietuvių mitologijoje Deivei Motinai artimiausia savo reikšme yra Žemyna.

Deivės Motinos kultas žinomas nuo pat žmonijos pradžios. Bene žymiausi radiniai, siejami su šiuo kultu yra prieš 22 tūkst. metų, aukštutiniame paleolite pagamintos Vilendorfo Veneros skulptūrėlės. Senovinis Motinos kultas buvo universalus – motina tai maitintoja, gimdytoja, todėl ant skulptūrėlių ypač išryškintos krūtys (maitintoja) ir liemuo (gimdytoja).

Pasak tokių mokslininkų kaip James George Frazer, , Marija Gimbutienė iki atsikraustant indoeuropiečiams, visoje Europoje bei Egėjo civilizacijoje dominavo matriarchalinis Deivės Motinos kultas. Vėliau jį panaikino indoeuropiečiai, įvedę vyriškųjų dievų kultą.

Kai kurių autorių teigimu, katalikybėje ir stačiatikybėje Deivės Motinos kultas prasitęsė į Marijos kultą.

Šaltiniai

Gimbutienė, Marija. The Civilization of the Goddess, 1991 m.
http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=644&kas=straipsnis&st_id=1662 2005-01-30 iš Wayback Machine projekto.
Dundulienė, Pranė. Pagonybė Lietuvoje, 2008 m.

[1] Gimbutienė, Marija. The Civilization of the Goddess, 1991 m.

[2] ttp://www.culture.lt/satenai/?leid_id=644&kas=straipsnis&st_id=1662 2005-01-30 iš Wayback Machine projekto.

[3] Dundulienė, Pranė. Pagonybė Lietuvoje, 2008 m.