Debesų kompiuterija

Debesų kompiuterija (angl. cloud computing; debesija) – tai galimybė naudotis kompiuterine ir programine įranga internete ir mokėti tik už tai, kiek teikiama paslauga buvo pasinaudota. Debesų kompiuterijos apibūdinimas, susidedantis iš dviejų technologijų: debesis vaizduoja tinklą bei tinklinį susijungimą, o kompiuterija – su kompiuteriu susijusius resursus, programas bei paslaugas . Lietuviškoje spaudoje buvo pradėtas vartoti terminas „debesų kompiuterija“, tačiau šiuo metu rekomenduojamas šiam reiškiniui apibūdinti debesijos terminas.

Istorija

Debesų kompiuterijos koncepcijos pradininkas buvo John McCarthy, kuris 1960-aisiais pasiūlė, kad būsimos debesų kompiuterijos paslaugos ir apmokestinimas būtų analogiškas komunalinių paslaugų apmokėjimui. Ankstyviausias debesų kompiuterijos paminėjimas literatūroje buvo „Compaq“ dokumente 1996m. Pirmieji debesų kompiuterijos paslaugas pradėjo tiekti Google ir Amazon firmos. Modernų debesies atsiradimą pradėjo Amazon Web Services (AWS), 2002 m. paleidusi savo viešąjį debesį. AWS „Elastic Compute Cloud“ (EC2) plačiajai visuomenei buvo prieinama nuo 2006 m. 2010 m. Microsoft įžengė į rinką ir paleido „Azure“.

Debesų kompiuterijos siūlomos paslaugos

Debesų kompiuterijos programos yra naudojamos daugelyje pramonės šakų ir verslo praktikose. Nuo programinės įrangos priklauso prieiga prie informacijos, kaip ja naudojama ir ja dalijamasi. Galima išskirti tokias siūlomas debesų kompiuterijos tarnybos paslaugas, kurios laikui bėgant yra papildomos, tobulinamos, kad kuo geriau patenkintų klientų poreikius.

• SaaS (angl. Software as a Service) – programinė įranga kaip paslauga. Klientas užsisako tas programas, kurios reikalingos jo darbui, projektui įgyvendinti. Programos pasiekiamos internetu ir valdomos interneto naršykle. Tai gali būti internete veikiantis biuro programų paketas, inventoriaus valdymo, apskaitos, projektų valdymo programos, verslo valdymo sistemos, el. pašto paslaugos ir kt. Su programomis dirbama naudojant interneto naršyklę (į nuosavą kompiuterį nereikia diegti jokių papildomų programų). Tokių paslaugų teikėjai, pavyzdžiui: Salesforce, Google Gmail , Zoho Office, Microsoft „Live“ ir kt.

• IaaS (angl. Infrastructure as a Service) – infrastruktūra kaip paslauga. Klientas užsisako virtualius, jam reikalingus kompiuterinius išteklius – tai ir procesoriaus galia, reikiamas atminties kiekis, duomenų saugyklos, operacinės sistemos ir įvairios valdymo, kontrolės ir ryšio programos. Tokių paslaugų tiekėjai, pavyzdžiui: Amazon EC2 (Elastic Computer Cloud), Amazon S3 (Simple Storage Service), Bridge2Cloud (paslaugos Lietuvoje), Google Apps Engine, C3 (Citrix Cloud Centre) ir kt.

• PaaS (angl. Platform as a Service) – platforma kaip paslauga. Siūloma infrastruktūra, kuri turi daugybę aplikacinių komponentų, leidžiančių dirbti su programavimo įrankiais, kurti naujus modulius ar tobulinti esamus. Kitaip tariant, siūlomos paslaugos, leidžiančios kurti naujas debesų kompiuterijai reikalingas, paklausias programas, jas testuoti debesyje ir vėliau pasiūlyti debesų kompiuterijos klientams. PaaS siūlo Microsoft parengtą paketą (Windows OS .NET, IIS, SQL Server ir kt.) arba atvirojo kodo paketą LAMP (sudaro Linux OS, Apache, MySQL ir PHP). Tokių paslaugų teikėjai, pavyzdžiui: Rollbase, SAP, Red Hat, Windows Azure ir kt.

• HaaS (angl. Hardware as a Service) – techninė įranga kaip paslauga. Ši paslauga atsirado 2006m. Vartotojai gali įsigyti IT techininės įrangos arba visą duomenų centrą.

Debesijos modeliai

Debesijos modelius nulemia jungimosi prie debesijos saugumo lygis. Jei debesija yra vieša, jos paslaugomis galima naudotis nemokamai, tačiau dažniausiai jungiantis prie jos būtina registracija. Jungiantis prie bendruomenių ar privačių debesijų, taikomas saugus VPN jungimosi protokolas (angl. Virtual Private Network – VPN), kuriuo gali naudotis tik tų debesijos paslaugų vartotojai. Debesijos modeliai:

• Bendruomenės debesija (angl. Community Cloud) – paslaugos prieinamos tam tikros bendruomenės nariams, pvz., mokslininkams.
• Privati debesija (angl. Privat Cloud) – paslaugos teikiamos įstaigos vidiniame tinkle.
• Mišri debesija (angl. Hybrid Cloud) – jungia viešą ir privačią debesiją, t. y. iš privačios debesijos galima jungtis prie viešos.

Debesijos technologijų pliusai

Debesų technologijos pasižymi dideliu išteklių perskirstymo efektyvumu ir greičiu, o tai reiškia, kad piko valandomis klientas gali užsisakyti daugiau atminties, didesnės procesoriaus galios, kad būtų išvengta duomenų perdavimo ribojimo. Nesant tokio poreikio, per labai trumpą laiką naudojamą galią galima sumažinti. Tai leidžia taupyti kliento lėšas – mokama tik už tuos išteklius, kurie naudojami. Debesijos technologijos patrauklumo priežastys:

• Paslaugos neribojamos laiko atžvilgiu. Jungiamasi iš bet kurios pasaulio vietos, kur tik yra internetas.
• Jungiamasi su bet kokiu įrenginiu, teikiančiu internetą.
• Užtikrinama duomenų apsauga debesyje, saugi prieiga; papildomai daromos atsarginės duomenų ir pačios sistemos kopijos, jos saugomos skirtinguose serveriuose.
• Sudaromos sąlygos dinamiškai keisti paslaugų paketo apimtį pagal poreikius – daugiau ar mažiau virtualių mašinų, daugiau ar mažiau vietos duomenims.
• Už paslaugą mokama tiek, kiek ja naudojamasi.

Debesies panaudojimas įmonėse

Manoma, kad šis straipsnis turi esminių trūkumų, dėl kurių jį reikia perrašyti. Straipsnio turinys, struktūra, stilius ar kitos savybės yra tokios, kad, norint pritaikyti enciklopedijai, jį reikia iš esmės perrašyti. Nurodyta priežastis: „Neenciklopedinis tekstas, rašoma pirmuoju asmeniu.“. Papildomos informacijos gali būti istorijoje ar . Jei galite parašyti šį straipsnį iš naujo, tegul ir kelis kartus mažesnį, taip ir padarykite!

Verslas neinvestuoja lėšų į savo informacinių technologijų infrastruktūrą, o tik specializuotoms kompanijoms moka tik už tas paslaugas, kuriomis naudojasi konkrečiu metu. Taigi vartotojui nebereikia įsigyti kompiuterinės ar programinės įrangos bei užtikrinti nuolatinio informacijos prieinamumo. Mokesčiai už naudojimąsi paslaugomis skaičiuojami tik už tam tikrą laiką, todėl išlaidas tampa ne tik geriau valdyti, bet ir pavyksta jas efektyviai sumažinti. Debesis tapo daugelio organizacijų darbo įrankiu, leidžiančiu dirbti lanksčiau, produktyviau bei mažiau investuojant ir išleidžiant. Kaip įmonės gali naudoti debesį:

• Mobilioji darbo vieta. Debesis suteikia bet kuriai įmonei įrankių, reikalingų norint leisti darbuotojams dirbti iš bet kurios vietos. Taip yra todėl, kad el. laiškus ir visus svarbius dokumentus galima nusiųsti ir įrašyti į debesį, kad darbą iš tikrųjų būtų galima atlikti debesyje. Rinkmenų bendrinimas yra dar viena didžiulė priežastis, kodėl debesis leidžia naudotis mobiliąja darbo vieta. Kai jūsų organizacija naudoja nuomojamų išteklių debesies aplinką, ji turi vietą nusiųsti dideliems ar slaptoms rinkmenoms, kurių nepageidaujate siųsti el. paštu. Kai kurie debesies saugyklos teikėjai taip pat leidžia lengvai redaguoti dokumentus kaip grupę, naudojantis žinomais įrankiais.
• El. paštas. Puikus dalykas naudojant debesį savo el. paštui laikyti yra tas, kad galite pasiekti jį iš bet kurios vietos. Tai ypač svarbu, jei jūsų darbuotojai keliauja arba iš viso dirba iš namų. Šiandienos verslo pasaulyje el. paštas laikomas būtina programa vykdant veiklą, todėl jis turi būti patikimas. Kai naudojate debesį , nebereikia jaudintis dėl serverio darbinės būsenos ir el. pašto talpos.
• Rinkmenų atsarginės kopijos. Labai svarbu, kad organizacijos saugotų savo rinkmenų atsargines kopijas, ypač todėl, kad niekada nežinote, kurie dokumentai, el. laiškai ir pan. pasirodys esantys vertingi. Senose atsarginių kopijų kūrimo sistemose buvo naudojami fiziniai diskai ar juostos, kuriuos, užpildžius, reikėdavo išsiųsti į saugyklą. Naudojantis internetine debesies saugykla, galima patikimai, lengvai ir patogiai kurti atsargines rinkmenų kopijas.
• Svetainės išteklių nuoma ir el. prekyba. Nuomojantis svetainės ir internetinės parduotuvės išteklius debesyje, prastovos laikas smarkiai sumažėja, o dažnai net neegzistuoja. Be to, debesis yra keičiamo dydžio. Tai reiškia, kad galima lengvai panaudoti papildomus išteklius numatomu didelio srauto laiku, pvz., švenčių metu.

Šaltiniai

1. Debesija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-01-01.
2. Pečeliūnaitė, Angelė (2011)."Debesų kompiuterija: darbas, bendradarbiavimas ir komunikacija. Ar debesis tenkina studentų ir mokslininkų poreikius?" .Informacijos mokslai (55): 117-130. ISSN 1392-0561
3. Giedrius Romeika. Verslo procesų infrastruktūros organizavimas taikant elektroninių tarpininkų paslaugas. Mykolo Romerio universitetas (2017). 3-191. .
4. Pečeliūnaitė, Angelė (2014). "Debesijos technologijos bibliotekoje". Bibliotheca Lituana III: 95. ISSN 2424-3477
5. V. V. Arutyunov. Cloud Computing: Its History of Development, Modern State, and Future Considerations. (2012) Vol. 39, No. 3, pp. 173–178. ISSN 0147-6882
6. Blesson Varghese. A History of the Cloud. (2019). Volume 61, Issue 2. 46–48. ISSN 1746-5710
7. Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development (2015.30).Vol. 37. No. 2: 331–344. ISSN 1822-6760
8. Keith J. Kaplan, MD, Yvonne D. Brooks, Erin A. Mayer. Use of Cloud Computing for Whole Slide Consultation . (2012). Vol:138, No. 2. A034. ISSN 1943-7722
9. Wang, L., von Laszewski, G., Younge, A. et al. Cloud Computing: a Perspective Study. New Gener. Comput. 28, 137–146 (2010). https://doi.org/10.1007/s00354-008-0081-5
10. Christauskas, Česlovas, Misevičienė, Regina. Cloud-computing based accounting for small to medium sized business (2012).Vol. 23, iss. 1. 4-21.ISSN: 1392-2785
11. Microsoft 365 Team. 6 idealios užduotys debesiui: debesies saugykla ir ne tik (2019). https://www.microsoft.com/lt-lt/microsoft-365/business-insights-ideas/resources/6-tasks-ideal-for-the-cloud-cloud-storage-and-beyond