Daustoriai

Daustoriai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Daustoriai
55°40′08″š. pl. 22°47′13″r. ilg. / 55.669°š. pl. 22.787°r. ilg. / 55.669; 22.787 (Daustoriai)
Apskritis	Šiaulių apskritis
Savivaldybė	Kelmės rajono savivaldybė
Seniūnija	Vaiguvos seniūnija
Gyventojų (2011)	3
Vietovardžio kirčiavimas (3^bkirčiuotė) Vardininkas: Daustoriaĩ Kilmininkas: Daustorių̃ Naudininkas: Daustoriáms Galininkas: Daũstorius Įnagininkas: Daustoriaĩs Vietininkas: Daustoriuosè

Daustoriai – kaimas Kelmės rajono savivaldybėje, 5 km nuo Vaiguvos. Kaime išlikę apleisti buvusios dvaro sodybos pastatai. Netoliese statomos vėjo jėgainės.

Istorija

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus. Jei galite, sutvarkykite.

Istoriniuose šaltiniuose Daustoriai minimi nuo 1588 m. Priklausė bajorams Kačenauskams (Kačenovskiams).

Pasakojama, kad senieji mediniai Daustorių dvaro rūmai sudegė per 1830–1831 m. sukilimą, o vietoje jų Boleslovas Kačenovskis pastatė naujus rūmus, įveisė įvairių rūšių vaismedžių didžiulį sodą, bityną, augino trakėnų veislės žirgus. Dvaro rūmai buvo vadinami vienais gražiausių apskrityje.

Tarpukario dvaro rūmų nuotraukoje prieangį puošė keturios kolonos, virš prieangio buvo didelis balkonas su baliustrada, priešais rūmus buvo gėlynas. Į antrąjį rūmų aukštą vedė marmuru puošti laiptai, kiekviename kambaryje buvo dvivėrės durys. Išlikusios autentiškos krosnių detalės.

Po tėvo mirties dvarą ėmėsi valdyti Stefanija Kačanovska-Liutikienė (1887–1951), ištekėjusi už dvarininko iš Žagarės Liutiko, kuris 1932 m. nusišovė savo miegamajame.

Dvare buvo didelė biblioteka, kuriai buvo skirtas vienas rūmų kambarys. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, dvaras nacionalizuotas, biblioteka suniokota. Keletą vertingesnių knygų išgelbėjo netoliese gyvenęs nepriklausomybės kovų savanoris Albertas Šimkus.

Dvarą nacionalizavus, S. Liutikienė pasitraukė iš pradžių pas Šimkus, o paskui į Šiaulius, pas savo draugus žydus. Vokiečių okupacijos metais dvarą administravo atsiųstas iš Kauno ponas Rukuiža su šeima.

Į dvarą grįžo ir Liutikienė, tačiau priimti jokių sprendimų ji negalėjo. Sužinojusi apie žydų šaudymą, ji nuvyko į Kelmę, kartu priedangai pasiėmusi savo krikštasūnį, ūkvedžio sūnų Juozuką. Ekzekucijos vietoje bandė kalbėtis su ginkluotų vyrų vyresniuoju, bet jai buvo įsakyta pasišalinti. Bet miške ji surado savo senus draugus gydytoją Koganą su žmona, įsodino juos į savo vežimą ir parsivežė į Daustorius. Pasakojama, kad gydytojas Koganas, gyvendamas dvare, netgi vertėsi gydytojo praktika. Tačiau vėliau Koganai buvo suimti ir išvežti.

Dvarininkės krikštasūnis Juozukas savo atsiminimuose taip apibūdino S. Liutikienę: „Ji buvo išsilavinęs žmogus: gražiai grojo pianinu, laisvai kalbėjo prancūziškai ir vokiškai, jau nekalbant apie lenkų, rusų ir lietuvių kalbas. Daug vertingų knygų iš jos bibliotekos bolševikų laikais teismo komisaro nurodymu buvo išmesta“.

Baigiantis karui S. Liutikienė slapstėsi Skaudvilės apylinkėse pas Beišių šeimą, paskui emigravo į Lenkiją, gyveno Gdanske, dėstė muziką, ten ir mirė.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1985 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.
35	56	131	89	36	19	17	12	3
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Daustoriai, Kelmės krašto muziejus, 2020-02-02.
3. Gyvybę ir duoną nešančios rankos.
4. Kurier Wileński, 2012.
5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
7. Daustoriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 378 psl.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
10. Daustoriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 400
11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
12. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.