Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
55°18′14″š. pl. 23°22′54″r. ilg. / 55.30381373°š. pl. 23.38162885°r. ilg.
| Dvaras Daugirdava | |
|---|---|
 Daugirdavos dvaras, apie 1880 m. | |
| Vieta | Daugirdai (Raseiniai), Raseinių rajonas |
| Įkurtas | 1848 m. |
| Rūmų stilius | Kaukazo dvarų stilius |
| Bajorų giminės | Daugirdai |
| Pastatų būklė | neišliko |
Daugirdavos dvaras – buvusi dvaro sodyba dabartiniame Daugirdų kaime, Ariogalos seniūnijoje, Raseinių rajone, apie 11 km į šiaurės vakarus nuo Ariogalos, 0,7 km į šiaurę nuo kelio 196 Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis .
Dvarvietėje pastatai neišlikę.
Istorija
XVIII a. pabaigoje inžinierius ir Žemaičių tijūnas Stanislovas Daugirdas (Stanisław Dowgird Ciwun Żmudzki - lenk.) už uždirbutus pinigus iš Kaunas-Raseiniai kelio statybos įsigijo žemės Kėdainių apskrityje, Ariogalos valsčiuje, o XIX a. pradžioje pastatė Plemborgo dvarą, prie Dubysos pastatė malūną, nemažai pelno davė prie judraus kelio atidaryta smuklė.
Stanislovo sūnus Mykolas-Steponas (g. 1801 - m. 1869) buvo inžinierius-karininkas, tarnavo Rusų Imperijos kariuomenėje, daugelį metų projektavo ir statė kelius ir geležinkelius Kaukaze. Už uždirbtus pinigus 1848 m. pastatė Daugirdavos dvarą. Jo žmona - Sofija Haritonovaitė - buvusi rusų caro freilina, savo ryšiais ne kartą gelbėjo vyrą iš carinės policijos už pagalbą knygnešiams ir sukilėliams.
Daugirdavos dvarui būdingas Kaukazo pastatų stilius. Pastatas buvo didelis, plytų mūro, centrinė dalis - keturių aukštų plokščio stogo, šonuose - du trijų aukštų šlaitinių stogų sparnai, su balkonais trečiajame aukšte. Pastatą projektavo ir statybas prižiūrėjo pats savininkas - Mykolas Steponas Daugirdas. Pagal Daugirdų šeimos legendą dvaro statybai buvo panaudotos vien vietinės medžiagos: plytos išdegtos vietinėje plytų gamykloje, metalinės sijos, balkonų atbrailos ir vinys pagaminti vietinėje kalvėje, mediena panaudota iš Daugirdų valdose buvusio miško, rišančioje medžiagoje tarp plytų buvo panaudoti tūkstančiai kiaušinių.
Po antro pasaulinio karo dvaras ir žemė buvo Sovietų valdžios nacionalizuoti, pastato kambariuose apgyvendintos kolūkyje dirbusios šeimos. 1950 m. gruodžio mėn. dvaro pastate kilo gaisras, žmonės nešė iš pastato savo daiktus, negesino liepsnų. Pagal liudininkų pasakojimus, plytų mūrą dengė geltonos liepsnos, nes statyboje buvo panaudoti vištų kiaušiniai. Po gaisro iš pastato liko tik pirmo aukšto sienų liekanos.
1952 m. pastato likučius įvertino iš Kauno atvykusi paveldo saugojimo komisija. Šiuo metu nei dvaro, nei ūkinių pastatų neišlikę.
Šaltiniai
- Brigys, Jonas, 1863 m. sukilimas Raseinių apskrityje: biografijų žodynas, Raseinių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Vilnius: Petro ofsetas, 2013
Nuorodos
- [https://web.archive.org/web/20131021170702/http://www.heritage.lt/dvarai/teritorijos.php?id=527 Archyvuota kopija 2013-10-21 iš Wayback Machine projekto. Lietuvos dvarų duomenų bazė
- Sąrašas:Lietuvos dvarai
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris