54 22 š pl 24 20 r ilg 54 36 š pl 24 34 r ilg 54 36 24 34 DaugųLaikotarpis 1422 1950 m Apytikrė valsčiaus vieta dabartin

54°22′š. pl. 24°20′r. ilg. / 54.36°š. pl. 24.34°r. ilg. / 54.36; 24.34

Daugų
Laikotarpis: 1422 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Daugai

Lietuva
	Alytaus apskritis (1919–1940)

Lenkija
Vilniaus apygarda	Trakų apskritis (1919–1920)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Alytaus apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Alytaus apskritis (1944–1950)

Daugų valsčius (lenk. gmina Daugi) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Daugai.

Istorija

Minimas nuo 1422 m., vėliau atkurtas po I pasaulinio karo.

Nuo 1945 m. Daugų valsčiuje veikė didelis Lietuvos partizanų dalinys, vėliau sudaręs Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės branduolį, veikė Kazimieraičių rinktinė (1949–1952). Iki 1949 m. valsčiaus Kalesninkų miške buvo Pietų Lietuvos srities partizanų štabas.

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Daugų rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1923 m.	150	5748	1155
1932 m.	88	6250		11 seniūnijų
1949-01-01 ((išsamiau))	188			8 apylinkės

Vadovai

, 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Andriūnai	Andriūnų seniūnija	-
Daugai	Daugų I miesto seniūnija	Daugų apylinkė
Daugai (kaimas)	Daugų kaimo seniūnija	-
Dvarčėnai	Dvarčėnų seniūnija	Dvarčėnų apylinkė
Gudžiai	Gudžių seniūnija	Gudžių apylinkė
Kančėnai	Kančėnų seniūnija	Kančėnų apylinkė
Kazimieravas	-	Kazimieravo apylinkė
Padaugė	Padaugės seniūnija	-
Pagilė	Pagilės seniūnija	-
Rokančiai	-	Rokančių apylinkė
Užukalniai	Užukalnių seniūnija	Užukalnių apylinkė
Vėžionys	Vežionių seniūnija	Vėžionių apylinkė
Žvirgždėnai	Žvirgždėnų seniūnija	-
Iš viso:	11 seniūnijų	8 apylinkės

Gyvenvietės

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 5748 žmonės:

Lietuviai - 91,37% (5252);
Žydai - 6,31% (363);
Lenkai - 1,46% (84);
Kiti - 0,85% (49).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1935	Užukalniai	Jonas Dobrovolskas, istorikas	1982
1944	Griciūnai	Stanislovas Kalanta, statybos inžinierius

Šaltiniai

Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 553 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 11

[1] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[2] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.

[3] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.

[5] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 553 psl.

[6] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 11