Skyrybos ženklaiapostrofas skliausteliai dvitaškis kablelis brūkšnys daugtaškis šauktukas taškas brūkšnelis klaustukas k

Skyrybos ženklai
apostrofas ( ' ) ( ’ ) skliausteliai ( ( ) ) ( [ ] ) ( { } ) ( ⟨ ⟩ ) dvitaškis ( : ) kablelis ( , ) brūkšnys ( ‒ ) ( – ) ( — ) ( ― ) daugtaškis ( … ) ( ... ) šauktukas ( ! ) taškas ( . ) brūkšnelis ( - ) ( ‐ ) klaustukas ( ? ) kabutės ( ‘ ’ ) ( “ ” ) ( „ “ ) ( « » ) kabliataškis ( ; ) pasvirasis brūkšnys ( / ) tarpas ( ) skirsnis ( § )
Tipografiniai ženklai
ampersandas ( & ) žvaigždutė ( * ) eta ( @ ) pasvirasis kairinis brūkšnys ( \ ) laipsnis ( ° ) grotelės ( # ) tildė ( ~ ) vertikalusis brūkšnys ( \| ) dalybos ženklas ( ÷ )

Dalybos ženklas ( ÷ ), arba obelus (nuo gr. ὀβελός, ta pati šaknis kaip obeliskas) – tipografinis ženklas, vartojamas dalybos veiksmui matematikoje pažymėti. Ženklas labiau paplitęs vaikams skirtoje, mokomojoje literatūroje, juo žymimas kalkuliatoriaus klavišas. Sudėtinguose tekstuose dalyba dažniau žymima pasviru brūkšneliu arba rašant brūkšniu atskirtą skaitiklį virš vardiklio. Kaip dalybos ženklas gali būti naudojamas ir dvitaškis. Obelus dažnesnis labiau su Anglijos kultūra susijusiose šalyse.

Šį ženklą pirmas pasiūlė graikų filosofas Astriarchas, abejotinoms ar klaidingoms teksto vietoms žymėti. Kaip dalybos ženklą jį pirmąkart 1659 m. panaudojo šveicarų matematikas Johann Rahn. Lenkų, italų tekstuose kai kada obelu žymimi intervalai (1 ÷ 10 - nuo 1 iki 10). Praeityje kartais ženklas buvo naudojamas ir atimčiai žymėti. Norvegiškuose tekstuose tai pasitaiko ir dabar, žinomas panašiai atrodantis „komercinio minuso“ ženklas ( ⁒ ). Spausdinimo mašinėlių, pirmųjų spausdintuvų šrifte obelus retai pasitaikydavo. Jis būdavo nesunkiai išgaunamas spausdinant brūkšnelį virš dvitaškio.

Kodai

Simbolis	Unicode	Naudojimas
÷	U+00F7, HTML ÷	Dalybos ženklas
⁒	U+2052	„Komercinis minus“, panašus ženklas

Šaltiniai

Burnett Hillman Streeter, The Four Gospels, London, Macmillan, 1924 [1] 2021-02-23 iš Wayback Machine projekto.
Florian Cajori. A History of Mathematical Notations. 2 volumes. Lasalle, Illinois: The Open Court Publishing Co., 1928–1929 vol. 2, page 211.

[1] Burnett Hillman Streeter, The Four Gospels, London, Macmillan, 1924 [1] 2021-02-23 iš Wayback Machine projekto.

[2] Florian Cajori. A History of Mathematical Notations. 2 volumes. Lasalle, Illinois: The Open Court Publishing Co., 1928–1929 vol. 2, page 211.