Dalius Jonkus

Dalius Jonkus
Gimė	1965 m. (~59 metai) Vilnius
Tautybė	lietuvis
Sutuoktinis (-ė)	Chordana Gonsales Krus-Jonkus
Veikla	filosofas
Sritis	fenomenologija
Organizacijos	Vytauto Didžiojo universitetas
Alma mater	Leningrado valstybinis universitetas

Dalius Jonkus (g. 1965 m. Vilniuje) – Lietuvos filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) Filosofijos katedros vedėjas.

Biografija

1983 m. baigė Vilniaus 41–ąją vidurinę mokyklą. 1983–1988 m. studijavo Leningrado valstybiniame universitete (Rusija) baigė filosofijos studijas (apgynė darbą tema „Makro ir samprata Renesanso filosofijoje“). Nuo 1991 m. iki 1996 m. studijavo doktorantūroje Filosofijos, sociologijos ir teisės institute Vilniuje. 1998 m. balandžio 16 d. apgynė disertaciją tema „Būties problema Martyno Smigleckio logikoje“, humanitarinių mokslų daktaras. 2002 m. gruodžio-2003 m. vasario mėn. stažavosi Freiburgo universitete (Vokietija), Vokietijos katalikų mainų fondo (KAAD) stipendininkas.

1990–1991 m. Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto tyrinėtojas–stažuotojas, 1991–1996 m. Filosofijos dėstytojas Aukštesniojoje lengvosios pramonės mokykloje Vilniuje, 1995 m. Vilniaus universiteto (VU) Kauno humanitarinio fakulteto filosofijos dėstytojas, 1997 m. VDU HMF Filosofijos katedros vyr. asistentas, nuo 2001 m. VDU HMF Filosofijos katedros docentas, nuo 2005 m. VDU HMF Filosofijos katedros vedėjas. Vilniaus pedagoginio universiteto Filosofijos katedros docentas.

Dalius Jonkus yra Lietuvos fenomenologų draugijos prezidentas, Lietuvos filosofų draugijos narys, Vilniaus pedagoginio universiteto mokslo darbų „Žmogus ir žodis“ redkolegijos narys (atsakingas už filosofinio numerio parengimą).

Mokslinių tyrimų sritys: fenomenologija, , .

Vedęs; žmona Chordana Gonsales Krus-Jonkus (iš Kosta Rikos), VU ispanų kalbos dėstytoja (susipažino studijuodamas Leningrade tame pačiame kurse), „Kwanum zen“ mokyklos abatė ir dharmos mokytoja. Dukra Vytautė, sūnus Matijas.

Veikla

Dalius Jonkus vienas pirmųjų iš Lietuvos filosofų sujungė įvairias fenomenologijos sritis į vientisą sistemą. Jo filosofijai svarbiausia yra sugrįžimas prie pačių daiktų, fenomenų suvokimo per asmeninės patirties ir laiko prizmę. Filosofas apeliuoja į intuiciją, ragina išsivaduoti iš išankstinių nusistatymų, mokslinių faktų ir reflektuojant, sintezuojant savo asmeninę patirtį, atrasti trancendencinę fenomeno esmę. Fenomenologijos sampratą talpina tarp realizmo ir idealizmo, išreikšdamas, kaip pasitelkiant kritinę refleksiją per tam tikrą laiko atkarpą formuoti tikrąją daiktų bei reiškinių prasmę.

Dalius Jonkus teigia, kad meno kūriniai yra lyg tam tikras protezas, kultūrinė mašina, reikalinga save pažinti ir įprasminti. Kinas turi būti suvokiamas, remiantis pačia kino patirtim, kuri plečiama iki gyvenimo patirties. Kine yra ir regintis, ir regimas kūnai. Filmo patirtis implikuoja suvokiantį žiūrovą. Filmai reprezentuoja ne tik tai, kas yra matoma, bet ir patį matymą. Matau filmo matymą ir girdžiu filmo klausą: regimas žvelgiantis personažas, ryškėja žvilgsnio intencionalumas, kitame kadre paprastai parodoma, į ką žvelgia . Kaip įmanomas dialogas su filmu? Dialogui filmas reikalingas kaip subjektas, o ne kaip objektas. Fenomenologinis aprašymas atskleidžia kino teksto išraiškingumą. Regėjime dalyvaujama visu kūnu.

Šiuolaikiniame mąstyme žodis yra praradęs sakralinę ir etninę aureolę. Žodis dažnai suvokiamas kaip ženklas, kaip komunikacijos ir informacijos perdavimo priemonė. Viduramžių filosofams ir teologams žodis buvo tas raktas, kuris leidžia atverti būties paslaptį. Žodžio ir būties sąryšio įtampa persmelkia viduramžių mąstymą.

Šaltiniai

1. Atostogų „suvenyras“ – tropinė liga (2008.11.11 13:01)
2. Lietuvių vyrų trūkumas? Pasipūtimas! 2009-12-08 iš Wayback Machine projekto. (Rūta Klišytė, www.moteris.lt, 2008 10 26)
3. Į savo kultūrą – kritišku žvilgsniu (balsas.lt 2008.06.25 08:34)
4. Nuolankumas ir pagarba mums nėra įprasti (žurnalas „Laima“)