Dali (valstybė)

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Dali (kinų kalba: 大理 Dàlǐ, : Darllit) – istorinė valstybė, klestėjusi X-XIII a. dab Kinijos pietvakariuose (dab. Junanio, pietų Sičuano ir gretimose provincijose).

大理 Dali
buvusi karalystė
← 937 – 1253 →
Location of Dali ir Kinijos valstybių teritorija apie XI a.
Sostinė	Dali
Valdymo forma	Monarchija
Imperatorius
937-944	Duan Sipingas
1251-1253	Duan Šingdži
Era	Viduramžiai
- Nandžao pakeičia pavadinimą	937 m., 937
- Nukariauja mongolai	1253 m.

Susikūrimas

Dali valstybė susikūrė 937 m. vietoj seniau šiose srityse klestėjusios Nanzhao. Ją sukūrė bajų tautos atstovas Duan Siping, sukilęs prieš nusmukusią vyriausybę. Taip pradėta Duan dinastija. Valstybė išlaikė senąsias Nanzhao teritorijas, o jos sostinė buvo Dali miestas prie prie Erhai ežero.

Raida

Junano istorija
Han imperija
,
Nandžao
Dali imperija
Mongolų imperija
Ming imperija ()
Čing imperija:
()
Kinijos Respublika > KLR:
Junano provincija

Dali valdovai iš Duan dinastijos buvo prisiekę budistai, ir daug jų atsisakydavo savo sosto vardan vienuoliško gyvenimo. Po 1044 m. miestiečių maišto sostinėje, atėjus į valdžią Duan Silian (段思廉), valdžioje vis labiau įsigalėjo Gao (高) giminė. 1094 m. Gao Zhisheng privertė imperatorių marionetę tapti vienuoliu, ir pats uzurpavo sostą. Jis valstybę pervardijo į Dadžong (大中 Dazhong).

Tačiau 1094 m., būdamas mirties patale, savo sūnums jis liepė grąžinti valdžią Duan giminei. Taip valstybė buvo vėl pervardinta ir tapo Vėlyvąja Dali. Po ilgo ir ramaus Duan Zhengyan (段正厳）valdymo (1108-1147), kurį laiką šalyje kilo politiniai neramumai ir maištai.

Ekonomika ir kultūra

Dali karalystės rūmų scena, tapyta XII a. Pažymėtinos tik šiai karalystei būdingos kepurės, rūmų valdininkų skiriamasis ženklas, nežinotos Kinijoje

Dali valstybė klestėjo arbatos kelio dėka. Šis kelias jungė Kiniją, Mianmarą ir Tibetą, ir juo buvo gabenama druska bei arbata. Tuo metu išpopuliarėjo Junanio arbatos, kurios buvo gaminamos fermentuojant, taigi, išrastos raudonųjų ir juodųjų arbatų rūšys, išpopuliarėję Indijoje ir Tibete.

Dali Rytų Azijoje tiekė ir marmurą, kurio didžiulės kasyklos buvo netoli sostinės. Iki pat dabar kinų kalboje marmuras vadinamas "Dali akmeniu".

Klestinti valstybė leido vystytis vietinių tautų, - bajų, i, našių, hani kultūroms. Tuo metu susiormavo savitos šių tautų rašto sistemos, suklestėjo vietinės pagoniškos religijos.

Žlugimas

1253 m. Mongolų chano Hubilajaus kariuomenė su 100.000 karių apsupo sostinę Dali. Dėl vieno išdaviko, jie galėjo prasismelkti į miestą, tačiau paskutinis imperatorius Duan Xingzhi pabėgo. Vėliau jis susitaikė su mongolais ir buvo paskirtas Junano vietininku. Dali valstybę pakeitė mongolams pavaldi valstybė, kurioje Duan dinastija išlaikė įtaką.