Daiva Čičinskienė

Daiva Bernodeta Čičinskienė
2014 m.
Gimimo vardas	Daiva Bernodeta Kubiliūtė
Gimė	1937 m. vasario 8 d. (87 metai) Kretinga
Tautybė	Lietuvė
Tėvas	Steponas Kubilius
Motina	Barbora Kubilienė
Sutuoktinis (-ė)	Jonas Čičinskas
Vaikai	Ramūnas Čičinskas Elena Čičinskaitė
Alma mater	LSSR konservatorija (1962)

Daiva Bernodeta Čičinskienė (g. 1937 m. vasario 8 d., Kretingoje) – Lietuvos liaudiškos muzikos puoselėtoja, liaudies meno kolektyvų organizatorė, kanklininkė-atlikėja, pedagogė, folkloristė, etninės kultūros propaguotoja.

Biografija

Vaikystė prabėgo Palangoje ir Kuliuose. 1952 m. baigė Kulių septynmetę mokyklą, pradėjo mokytis Klaipėdos muzikos mokykloje kanklių klasėje. 1956 m. įstojo į LSSR konservatoriją, kanklių klasę pas prof. Praną Stepulį. Studijuodama pakviesta į VU dainų ir šokių ansamblį, kurio orkestre grojo nuo 1957 m. ir iki 1996 m. tuo pat metu vadovavo.

Darbinė veikla

1957–1996 m. buvo VU dainų ir šokių ansamblio orkestro vadovė. 1969 m. įkūrė ir iki šiol vadovauja Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansambliui „Kankleliai“. Per daugiau kaip 50 šio kolektyvo gyvavimo metų, parengė virš dvidešimties koncertinių programų, skirtų svarbiems Lietuvos įvykiams bei reikšmingų krašto asmenybių sukaktims paminėti.

1962–1965 m. M. K. Čiurlionio meno mokyklos dėstytoja, 1998-2010 m. vadovavo Vilniaus Mokytojų namų vaikų šokių ansamblių „Boružėlė“ ir „Ūliukai“ kanklių grupėms, 2001-2018 m. vadovavo specialiųjų socialinės globos namų „Tremtinių namai“ dainos mylėtojų klubui.

Nuo 1995 m. gieda ir kankliuoja Vilniaus Arkikatedros liaudiškų giesmių ansamblyje, 1988–1992 m. Kelmėje, 1993–1996, 1999 m. Vilniuje buvo kankliavimo autentiškomis kanklėmis kursų dėstytoja, nuo 1995 m. dalyvauja etnografinėse (liaudies instrumentinės muzikos) ekspedicijose.

Buvo vyriausiąja dirigente liaudies ansamblių šventėje Vilniuje (1972) ir Studentų šventėje Klaipėdoje (1977), 1993, 1994 ir 1999 m. buvo kankliavimo dėstytoja lietuvių šeštadieninėse mokyklose Kanadoje bei nuo 1997 m. organizavo ir mokė vasaros kankliavimo mokyklėlėje „Po obelim“ Kuliuose – iš šios mokyklos išaugo vaikų kanklių ansamblis.

Kūrybinė veikla

Kaip kanklininkė, vadovė ir dirigentė turėjo >2000 koncertų šalyje ir pasaulyje.

Kankliavo ir giedojo piligriminėse kelionėse į Šventąją žemę, Egiptą, Graikiją, Turkiją, Italiją, Švediją, Norvegiją, Ispaniją, Jungtinę Karalystę, Maltą (1999–2002, 2004, 2005, 2011, 2012, 2013). Aranžavo ir instrumentavo >150 kūrinių VU dainų ir šokių ansambliui ir Liaudiškos muzikos ansambliui „Kankleliai“. Surengė 6 liaudies dainų populiarinimo TV laidas „Vakarėlio ilgai laukus“ (1983–1984). Kartu su Arkikatedros giedotojais įrašė kompaktinę plokštelę „Sveika, žvaigžde ankstyboji“ ir Kalėdinių giesmių garsajuostę. Sudarė ir išleido lietuvių liaudies dainų rinkinius „Augo liepelė“ (1981) , „Dainuok, sesele“ (1985) , „Tu berželi, žaliasai“ (1991) , „Giedu dainelę“ (2002) .

Su "Kankleliais" išleido kompaktines plokšteles: „Giedu dainelę“ (2004), „Ant tėvelio dvaro“ (2010), „Dėkui gi, dėkui“ (2012), „Lydėk mūs žingsnį“, „Oi, dainos dainelės“, „Lydėk mūs žingsnį“, „Sudiev Tėvyne mylimoji“ (2018), „Už jūrės, už marės“ (2019).

Su Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansambliu „Kankleliai“ parengė programas, skirtas iškilių asmenybių (A. Vienažindžio, Jono Basanavičiaus, Maironio, Simono Daukanto, Vinco Kudirkos, Vydūno ir kt.) metinėms, žymiems įvykiams paminėti (Suomių epo „Kalevala“, pirmųjų masinių trėmimų, Žemaičių krikšto 600-sioms metinėms, tarmių metams, regionų metams ir kt.), kurios aktyviai įsilieja į bendrą Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Su "Kanklelių" kolektyvu parengė giesmių ciklus „Žemaičių Kalvarijos kalnai“; šv. Marijos giesmės; šv. Mišių giesmės; Velykinės giesmės, Advento ir Gavėnios giesmės.

Įvertinimas

1959 m. VII Pasauliniame jaunimo ir studentų festivalyje kartu su ansambliu (sekstetu) iškovotas aukso medalis . Kartu su VU ansambliu ir Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansambliu „Kankleliai“ iškovotos pirmos vietos respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose.

1975 m. pripažinta nusipelniusia kultūros-švietimo darbuotoja, o 1994 m. - J. Švedo premijos laureatė. 2002 m. Daivai įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Padėkos raštas už folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ kūrimą, organizavimą, etninės kultūros skleidimą ir puoselėjimą festivalio 30-mečio proga, o 2008 m. „Aukso paukštės“ apdovanojimas įteiktas ansambliui „Kankleliai“ .

2012 m. įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis , bei 2017 m. - Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Šaltiniai

1. Leidiniai 2021-10-01 iš Wayback Machine projekto., AUGO LIEPELĖ
2. Leidiniai 2021-10-01 iš Wayback Machine projekto., DAINUOK, SESELE
3. Leidiniai, TU BERŽELI, ŽALIASAI
4. Leidiniai, GIEDU DAINELĘ
5. Lietuvos muzikų rėmimo fondas, plokštelės
6. Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga, Aukso medalis 1959 m. VII Pasauliniame jaunimo ir studentų festivalyje
7. Lietuvos nacionalinis kultūros centras, „Aukso paukštė“ apdovanojimas
8. DEKRETAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ PILIEČIŲ APDOVANOJIMO LIETUVOS VALSTYBĖS ORDINAIS IR MEDALIAIS VASARIO 16-OSIOS – LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENOS – PROGA 2019-05-10 iš Wayback Machine projekto., „Už nuopelnus Lietuvai“
9. Vilniaus miesto savivaldybės oficialus puslapis 2021-05-08 iš Wayback Machine projekto., Kultūros ministerijos garbės ženklas įteiktas pedagogei Daivai Kubiliūtei-Čičinskienei
10. https://alkas.lt/2017/05/24/daiva-kubiliute-cicinskiene-apdovanota-nesk-savo-sviesa-ir-tikek-garbes-zenklu/

Nuorodos

• Vilniaus mokytojų namuose – liaudiškos muzikos puoselėjimo šventė [1]
• „Tėviškės žiburiai“ (1993) [2]
• Festivalis „Skamba skamba kankliai“. Istorija [3]
• „Dainuojančios kanklės“ (2017) – filmas, skirtas Daivos Čičinskienės kūrybinės veiklos 60-mečiui. Rež. Linas Augutis [4]