Dėras miestas šiaurės vakarų Vengrijoje prie Dunojaus protakos ir į ją įtekančių Rabos ir upių Dėro Mošono Šoprono medės

Dėras – miestas šiaurės vakarų Vengrijoje, prie Dunojaus protakos ir į ją įtekančių Rabos ir upių. Dėro-Mošono-Šoprono medės administracinis centras. Yra pusiaukelėje tarp Budapešto rytuose ir Bratislavos bei Vienos vakaruose. Automobilių pramonė („Audi“ gamykla). Yra gotikos ir baroko bruožų turinti katedra, rotušė, istorinis senamiestis.

Dėras veng. Győr

Dėro centras

Dėras 47°41′0″ š. pl. 17°38′0″ r. ilg. / 47.68333°š. pl. 17.63333°r. ilg. / 47.68333; 17.63333 (Dėras)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Vengrija
Medė	Dėro-Mošono-Šoprono medė

Meras	Zsolt Borkai

Gyventojų (2011 m.)	131 267
Plotas	174,61 km²
Tankumas (2011 m.)	752 žm./km²

Pašto kodas	9000 - 9030
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Dėras

Kirčiavimas	Dė́ras

Istorija

Senovėje miestas gyventas keltų ir buvo žinomas Arabonos vardu. Vėliau buvo užimtas romėnų, čia įrengta tvirtovė. X a. miestą užėmė vengrai. Karalius Dėre įkūrė vyskupiją. 1241–1242 m. užimtas mongolų, o 1271 m. sugriautas čekų. Vėliau atstatytas, bet artinantis osmanų okupacijai pačių vengrų padegtas. Po okupacijos atstatytas italų architektų. 1743 m. gavo laisvojo karališkojo miesto statusą, čia įsikūrė jėzuitai, karmelitai.

Dėras miestas šiaurės vakarų Vengrijoje prie Dunojaus protakos ir į ją įtekančių Rabos ir upių Dėro Mošono Šoprono medės

Dėras

Istorija

Sportas

Futbolas