Cirkumfiksas

Cirkumfiksas – afiksas, morfema, jungiama prie kitos morfemos pradžios ir pabaigos, ją įrėminanti. Cirkumfiksai priešinami su priešdėliais, kurie dedami žodžio pradžioje (paduoti), priesagomis, kurios dedamos žodžio pabaigoje (padavėjas), ir su žodžio viduryje esančiais intarpais (tampa). Cirkumfiksai būdingi malajų,gruzinų, vokiečių, olandų, senajai anglų ir kai kurioms kitoms kalboms.

Pavyzdžiai

Lietuvių kalboje cirkumfiksai reti, tačiau pasitaiko – pavyzdžiui, eiliškumą, laiko etapus arba vietą (kryptį) nurodančiuose prieveiksmiuose vartojamas cirkumfiksas pa- -(i)ui: palaipsniui, pamečiui, paeiliui, pakeliui, pasroviui ir kt.

Vokiečių kalboje cirkumfiksas ge- -t vartojamas būtojo laiko dalyviams sudaryti: spielen 'žaisti; groti' – gespielt. Panaši sistema turima ir olandų kalboje (spelen – gespeeld).

Senojoje anglų kalboje esamojo laiko dalyviai būdavo sudaromi su cirkumfiksu a- -ing, pvz., a-flying 'skriejąs (-ą)'.

Vengrų kalboje aukščiausiasis laipsnis sudaromas su cirkumfiksu leg- -bb: legnagyobb 'didžiausias'.

Šaltiniai

1. Tadmor, Uri (2005), "Malay-Indonesian and Malayic languages", in Strazny, Philipp, Encyclopedia of Linguistics, New York: Fitzroy Dearborn, p. 644–647 
2. Colarusso, John, "Georgian and Caucasian languages", in Strazny, Philipp, Encyclopedia of Linguistics, New York–: Fitzroy Dearborn, p. 380–383