Chužyras

Chužyras (rus. Хужир, bur. Хужар) – gyvenvietė Rusijoje, Irkutsko srityje, Olchono rajone, Baikalo ežero Olchono saloje (pagrindinė salos gyvenvietė). Už 35 km nuo Chužyro yra perkėla į sausumą. Verčiamasi daugiausia turizmu. Veikia N. Reviakino krašto muziejus, Deržavnajos Dievo Motinos ikonos cerkvė, vasaros teatras, meno galerija. Šalia Chužyro yra garsi su buriatų šamanizmo šventviete (išstatyti stulpai).

Chužyras Хужир
Chužyras
Chužyras 53°11′40″ š. pl. 107°20′40″ r. ilg. / 53.19444°š. pl. 107.34444°r. ilg. / 53.19444; 107.34444 (Chužyras)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Rusija
Sritis	Irkutsko sritis
Rajonas
Gyventojų (2010)	1 308
Altitudė	498 m

Istorija

Chužyras įkurtas 1938 m., pastačius žuvies konservų gamyklą. 1946–2014 m. – miesto tipo gyvenvietė.

Lietuviai

Pirmieji tremtiniai čia atitremti po Rusijos pilietinio karo. 1949 m. balandžio mėn. į Chužyrą iš TSRS okupuotos Lietuvos atitremta apie 90, vėliau dar apie 50 žmonių, daugiausia moksleivių, studentų, jaunų šeimų, 6 kunigai ir Kauno kunigų seminarijos 7 klierikai. Tarp tremtinių buvo pianistė Gražina Ručytė-Landsbergienė. Tremtiniai žvejojo, vasarą gyvendavo valtyse, žiemą – mediniuose nameliuose ant rogių, dorojo žuvis, taisė ir mezgė tinklus, dirbo statybose, lentpjūvėje, kirto mišką. 1957–1959 m. dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą. 1989–1991 m. kai kurių tremtinių palaikai parvežti į Lietuvą. 1994 m. į Chužyrą buvo nuvykusi bendrijos „Lemtis“ ekspedicija.

Chužyre gimė Laimutė Baluodė, latvių ir lietuvių kalbininkė

Šaltiniai

1. Aldona Juodvalkytė. Chužyras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 117 psl.