Chorda lt sen gr χορδή styga per chordinių organizmų einanti atraminė nugaros styga pradmuo nuo kurio pradeda vystytis g

Chorda (< sen. gr. χορδή 'styga') – per chordinių organizmų einanti atraminė nugaros styga; pradmuo, nuo kurio pradeda vystytis griaučiai. Ją turi žmogus ankstyvoje gemalo stadijoje. Chorda yra svarbiausias chordinių tipo požymis.

Chorda yra stangri, lanksti, nesegmentuota. Ji susidaro iš žarnyno vamzdelio nugarinės sienelės. Chordos ląstelėse daug vakuolių, ją dengia skaidulinis dangalas. Daugelis stuburinių gyvūnų chordą turi tik gemalo tarpsnyje – vėliau iš jos susidaro stuburas. Tik kai kurie primityvūs chordiniai gyvūnai išlaiko chordą visose savo vystymosi tarpsniuose – gaubtagyviai, , apskritažiomeniai, dalis žuvų (dvikvapės, eršketinės).

Šaltiniai

Хорда,Большая советская энциклопедия, T. XXIX (Чаган—Экс-ле-Бен). – Москва: Советская энциклопедия, 1978
Renata Šimkūnaitė-Rizgelienė. Chorda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003

Šis straipsnis apie anatomiją yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Хорда,Большая советская энциклопедия, T. XXIX (Чаган—Экс-ле-Бен). – Москва: Советская энциклопедия, 1978

[2] Renata Šimkūnaitė-Rizgelienė. Chorda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003