Chižanai vok Kessiner senovėje kycini chizzini lenk chyżanie chyżyni kicyni viduramžių vakarų slavų gentis įėjusi į liut

Chižanai (vok. Kessiner, senovėje kycini, chizzini; lenk. chyżanie, chyżyni, kicyni) – viduramžių vakarų slavų gentis, įėjusi į liutičių genčių sąjungą. Pirmą kartą raštijoje paminėti X a. Jų centras buvo Kesinas.

Vakarų slavų žemės. *Kessiner* – chižanų žemės.

Chižanų žemės buvo Baltijos pakrantėje, dabartinėje Meklenburgo-Pomeranijos žemėje (Vokietija), tarp Warnow ir (Recknitz) upių. Dabar tai Bad Doberan ir Nordvorpommern rajonai.

Nuo slavų apsigyvenimo šiose žemėse VIII–IX a. ši teritorija buvo apgyvendinta veletų. 936 m. rajonas tapo Bilungo markos (Saksonijos hercogystė, Šventoji Romos imperija) dalimi. Po 983 m. sėkmingo sukilimo veletai sudarė Liutičių sąjungą. Tai buvo kelių genčių sąjunga, kurios centras buvo . Chižanai susiformavo kaip šiauriausia sąjungą sudariusi gentis (kitos trys buvo užpėnėnai, redarai ir dolenėnai.

XI a. prasidėjo liutičių vidaus konfliktai su redarais ir dolenėnais, sąjungininkais buvo užpėnėnai. Pradžioje chižanai ir užpėnėnai ėmė viršų, bet tada priešininkų pusę palaikė sėkmingai atakavę saksai. Nuo saksų pavyko atsipirkti. Pasinaudoję proga chižanus ir jų kaimynus užpėnėnus užkariavo ir rinko duoklę. Chižanai keliems dešimtmečiams tapo bordičių valstybės dalimi., ėmė prarasti savo tapatybę. Tačiau bodričių viešpatavimui, remtam saksų ir danų, buvo priešinamasi. Saksonijos hercogas surengė du malšinimo žygius: 1114 m. prieš chižanų kunigaikštį Dumarą ir jo sūnų, o 1121 m. – prieš kunigaikštį Sventopolką. Buvę chižanų sąjungininkai iš liutičių sąjugnos užpėnėnai, kaip rašoma, aktyviai dalyvavo 1114 m. žygyje su 300 lengvųjų raitelių.

Chižanų likučiai buvo asimiliuoti vokiečių atsikėlėlių. To dėka bodričių valstybės įpėdinė XII a. tapo Vokietijos žemėmis.

Pavadinimas chižanai kilęs iš slav. хыжь 'žvejo trobelė', kuris vėliau tapo vok. Kietz.

Nuorodos

Ole Harck, Christian Lübke, Zwischen Reric und Bornhöved: Die Beziehungen zwischen den Dänen und ihren slawischen Nachbarn vom 9. Bis ins 13. Jahrhundert: Beiträge einer internationalen Konferenz, Leipzig, 4.-6. Dezember 1997, Franz Steiner Verlag, 2001, p.13,
Joachim Herrmann, Die Slawen in Deutschland, Akademie-Verlag Berlin, 1985, p.261
Joachim Herrmann, Die Slawen in Deutschland, Akademie-Verlag Berlin, 1985, pp.365-367
Joachim Herrmann, Die Slawen in Deutschland, Akademie-Verlag Berlin, 1985, pp.380

[1] Ole Harck, Christian Lübke, Zwischen Reric und Bornhöved: Die Beziehungen zwischen den Dänen und ihren slawischen Nachbarn vom 9. Bis ins 13. Jahrhundert: Beiträge einer internationalen Konferenz, Leipzig, 4.-6. Dezember 1997, Franz Steiner Verlag, 2001, p.13,

[Herrmann261-2] Joachim Herrmann, Die Slawen in Deutschland, Akademie-Verlag Berlin, 1985, p.261

[Herrmann365ff-3] Joachim Herrmann, Die Slawen in Deutschland, Akademie-Verlag Berlin, 1985, pp.365-367

[Herrmann380-4] Joachim Herrmann, Die Slawen in Deutschland, Akademie-Verlag Berlin, 1985, pp.380