Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite prašome sutvarkyti šį straipsnį Tik t

Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos .
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje .

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Charles Dullin (1885 m. gegužės 8 d., Jena, Savoja – 1949 m. gruodžio 11 d., Paryžius) – prancūzų kino ir teatro aktorius, nuosavo teatro „Ateljė“ steigėjas ir režisierius. „Keturių kartelio“ narys.

Gyvenimas ir kūryba

1909 m. įstoja į „Menų teatro“ trupę. Čia, 1911 m. suvaidina savo pirmąjį, reikšmingesnį vaidmenį – Smerdakovą, „Brolių Karamazovų“ inscenizacijoje, paverstoje drama bei .

1913 m. J. Copeau įkūrė „Senos karvelidės teatrą“, šiame teatre ir vaidino Dullin. Čia jis įgyvendino dar vieną sėkmingą savo personažo įkūnijimą – Harpagono vaidmenį, Moljero pjesėje „Šykštuolis“, kurį ir toliau vaidino visą likusį gyvenimą.

1919–1921 m. Charles Dullin vaidina Gastono Basty teatre. 1922 m. jis atidaro savo nuosavą teatrą – „Ateljė“, kuriam vadovauja iki 1940 m. Vėliau jį perleidžia savo mokiniui ir įpėdiniui – André Barsaq’ui.

Teatro „Ateljė“ kūrybos laikotarpį žymi tokie svarbesni kūriniai, kaip

"Ar norėtumėte pažaisti su manimi? " (Voulez-vous jouer avec moâ?) Marcel Achard (1923);
Beno Johnsono „Volponė“ (Volpone), adaptuota Jules’o Romains bei Stefano Zweigo (1928);
Aristofano „Paukščiai“ (Les Oiseaux), adaptuota Bernardo Zimmerio (1928);
„Putėsiai arba veidmainystės mokykla“ (Musse ou l’école de l’hypocrisie) Jules Romains (1930);
Shakespearo „Ričardas III“ (Richard III), adaptuota André Obey (1933);
„Žemė apvali“ (La terre est ronde) Armando Salacrou (1938).

1937 m. Charle Dullin buvo pakviestas pastatyti Pierre’o Beaumarchais pjesę „Figaro vedybos“ (Le Mariage de Figaro), Prancūzų komedijos teatrui (Comédie-Française). Vokiečiams užėmus Paryžių, Charles Dullin palieka savo „Ateljė“ teatrą ir dirba „Théâtre de Paris“, po kurio laiko pereina dirbti į „Théâtre Sarah Bernhardt“, okupantų pervadintą į „Théâtre de la Cité“. Dirbdamas čia, jis pastato egzistencialistinę Jean-Paulio Sartre dramą „Musės“ (Les Mouches), Monparnaso teatrui(Théâtre de la Gaîté-Montparnasse). Charles Dullin vadovauja Miesto teatrui (Théâtre de la Cité) iki 1947 m. Po to pastato Armando Salacrou „Archipel Lenoir“ (Lenua archipelagas) pjesę, kurioje atliko pagrindinį Lenoir’o vaidmenį. Paskutiniais gyvenimo metais aktorius daug laiko praleido gastrolėse.

Šaltiniai

История зарубежного театра. М.: Просвещение, 1986. Ч.3