Cephalophus silvicultorGeltonnugaris dukeris Cephalophus silvicultor Apsaugos būklėBeveik nykstantys IUCN 3 1 Mokslinė k

Cephalophus silvicultor

Geltonnugaris dukeris (Cephalophus silvicultor)

()
(Beveik nykstantys) (IUCN 3.1),

Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Žinduoliai ( Mammalia)
Būrys:	Porakanopiai ( Artiodactyla)
Šeima:	Dykaraginiai ( Bovidae)
Gentis:	( Cephalophus)
Rūšis:	Geltonnugaris dukeris ( Cephalophus silvicultor)

Mokslinis pavadinimas

Cephalophus silvicultor
Afzelius, 1815

Sinonimai

Antilope sylvicultrix Afzelius, 1815
C. punctulatus , 1850
C. sclateri , 1901
C. sylvicultor , 1892

Geltonnugaris dukeris (Cephalophus silvicultor) – dykaraginių (Bovidae) šeimos žinduolis, priklausantis (Cephalophus) genčiai. Labiausiai paplitęs iš visų dukerių rūšių. Gyvena Afrikos vakarinėje ir centrinėje dalyje.

Taksonomija

Pirmą kartą šią rūšį aprašė botanikas Adam Afzelius 1815 m. žurnale Nova Acta Regiæ Societatis Scientiarum Upsaliensis.1981 m. ir nustatė tris (Cephalophus) pogentes: Cefhalophula, Cephalpia ir Cephalophus. Ši rūšis buvo priskirta Cephalophus pogentei kartu su (C. spadix), (C. dorsalis) ir (C. jentinki). Šiai pogentei būdingas minimalus lytinis dimorfizmas ir dėmėtas jauniklių kailis.

Išskiriami keturi pošūšiai:

C. s. curticeps Grubb and Groves, 2002
C. s. longiceps Gray, 1865
C. s. ruficrista Bocage, 1869
C. s. silvicultor Afzelius, 1815

Apibūdinimas

Rūšies atstovai turi išgaubtos formos kūną, labai trumpus cilindro formos ragus. Sveria apie 60-80 kg. Turi didelę burną, gerklę ir žandikaulio raumenis. Užaugdami iki 79 cm yra didžiausi iš dukerių atstovų. Patinai yra šiek tiek didesni.

Mityba

Minta įvairiais augalais, įskaitant vaisius, lapus, ūglius, sėklas, medžio žieves, pumpurus.

Paplitimas

Laisvėje gyvena apie 160 000 individų. Nelaisvėje išgyvena iki 10 metų.

Šaltiniai

„IUCN Red List - Cephalophus silvicultor“. IUCN Red list.
Lumpkin, S.; Kranz, K.R. (1984). (PDF). Mammalian Species (225): 1–7. JSTOR 3503848. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-03-04.
Wilson, D.E.; Reeder, D.M., eds. Mammal Species of the World: A Taxonomic and Geographic Reference (3rd ed.). Johns Hopkins University Press. p. 714. ISBN . {{}}: |author= turi bendrinį pavadinimą ()CS1 priežiūra: multiple names: authors list ()
Groves, C.; Grubb, P. (1981). „A systematic revision of duikers (Cephalophini, Artiodactyla)“. African Small Mammal Newsletter, Spec. 4: 35.
Integrated Taxonomic Information System (ITIS): Geltonnugaris dukeris
Clive A. Spinage (1986). The Natural History of Antelopes. Croom Helm. p. 176. ISBN .
Kranz, K.R. and Lumpkin, S. (1982) Notes on the yellow-backed duiker Cephalophus sylvicultor in captivity with comments on its natural history. International Zoo Yearbook, 22: 232–240.

Vikiteka: Geltonnugaris dukeris – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[IUCN-1] „IUCN Red List - Cephalophus silvicultor“. IUCN Red list.

[mammal-2] Lumpkin, S.; Kranz, K.R. (1984). (PDF). Mammalian Species (225): 1–7. JSTOR 3503848. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-03-04.

[msm-3] Wilson, D.E.; Reeder, D.M., eds. Mammal Species of the World: A Taxonomic and Geographic Reference (3rd ed.). Johns Hopkins University Press. p. 714. ISBN . {{}}: |author= turi bendrinį pavadinimą ()CS1 priežiūra: multiple names: authors list ()

[4] Groves, C.; Grubb, P. (1981). „A systematic revision of duikers (Cephalophini, Artiodactyla)“. African Small Mammal Newsletter, Spec. 4: 35.

[5] Integrated Taxonomic Information System (ITIS): Geltonnugaris dukeris

[Spinage1986-6] Clive A. Spinage (1986). The Natural History of Antelopes. Croom Helm. p. 176. ISBN .

[Kranz2-7] Kranz, K.R. and Lumpkin, S. (1982) Notes on the yellow-backed duiker Cephalophus sylvicultor in captivity with comments on its natural history. International Zoo Yearbook, 22: 232–240.