BulmastifasStandartas Nr 157 II FCI grupė 2 sekcija molosinio tipo šunys Ūgis ties ketera Patinas 63 69 cmKalė 60 66 cmS

Bulmastifas


Standartas:	Nr. 157, II FCI grupė, 2 sekcija (molosinio tipo šunys)
Ūgis (ties ketera)
Patinas:	63–69 cm
Kalė:	60–66 cm
Svoris
Patinas:	50–60 kg
Kalė:	41–50 kg
Savybės
Plaukas:	Trumpas, labai tankus

Aktyvumas:	Vidutinis

Intelektas:	Aukštas

Temperamentas:	Ramus, tylus, bebaimis, santūrus, nelepus, kantrus, draugiškas

Tinkamumas apsaugai:	Aukštas

Tinkamumas tarnybai:	Labai aukštas

Ilgaamžiškumas:	10–12 m.

Bulmastifas – britų šunų veislė, registruota FCI (Nr. 157, gr. 2, sk. 2).

Kilmė

Ši santykinai jauna veislė išvesta Anglijoje XIX a. pabaigoje. Susidarė kryžminant su ir buvo skirti padėti miškininkams saugoti miškus nuo . Tuometinėmis prastomis socialinėmis sąlygomis brakonieriai naikindavo laukinius gyvūnus nesant savininkams, o jų samdyti miškininkai stengėsi tam sutrukdyti. Už brakonieriavimą pradėjus bausti mirties bausme miškininkų darbas tapo žymiai pavojingesnis, nes gresiant suėmimui brakonieriai bandydavo nužudyti miškininką ir taip išvengti mirties bausmės. Miškininkams ėmus naudoti didelių veislių šunis šie dažnai stipriai sužeisdavo ar net sudraskydavo brakonierius ir taip nebebuvo galima surengti viešos jų egzekucijos. Šiam tikslui imta ieškoti veislės, kuri pasižymėtų dydžiu, jėga, šunys būtų tylūs ir bebaimiai, tačiau kontroliuojami ir nesužalotų brakonierių.

Šiai užduočiai tiko mastifų (apie 60 proc.) ir anglų buldogų (apie 40 proc.) hibridas.

1924 m. gruodžio 24 d. šią naują veislę kaip atskirą pripažino Anglijoje.

Išvaizda

Bulmastifo dydis, agresyviai atrodantis snukis sukuria pavojingo gyvūno įspūdį. Bulmastifo patino aukštis ties gogu 63–69 cm, kalės – 60–66 cm. Patino svoris 50–60 kg, kalės – 41–50 kg. Galva ir snukis platūs, kvadratiški. Apatinis žandikaulis didelis ir tvirtas. Sankanda repliška, gali būti nedidelė perkanda. Kakta žema, šuniui suklusus mažiau susiraukšlėja nei .

Akys vidutinio dydžio, tamsios, toli viena nuo kitos, tarp jų – gili vagelė. Ausys V raidės formos, nukabusios, išaugusios aukščiau akių linijos. Bulmastifas labiau vertinamas, jei ausys mažos ir gerokai tamsesnės nei visas kailis. Kaklas vidutinio ilgio, išlenktas, raumeningas. Krūtinė plati, apačia siekia alkūnes. Gogas ryškus. Nugara trumpa ir tiesi. Juosmuo platus, raumeningas.

Kailis trumpaplaukis, visų atspalvių rusvas, tamsi snukio kaukė.

Priekinės kojos tiesios, plačiai išskėstos. Užpakalinės kojos raumeningos, šlaunys itin tvirtos. Letenos nedidelės, suglaustais ir lenktais pirštais, pagalvėlės kietos ir šiurkščios. Uodega išaugusi aukštai – ties apvalainomis , tiesi arba šiek tiek užriesta, ties pagrindu stora, gale plonėja, ištiesta siekia kulnų sąnarius. Plaukai trumpi, lygūs, labai tankūs.

Naudojimas

XX a. bulmastifų nebereikėjo kovai su brakonieriais, tačiau jo savybės tiko kitose srityse. Psichologinis poveikis potencialiam priešininkui bei uoslė padarė jį universaliu tarnybiniu šunimi įvairiose įstaigose (pvz., britų ir amerikiečių policijoje).

Be to, jis tapo ir šeimos šunimi, ginančiu šeimininkus nuo bet kokios grėsmės ir galinčiu bendrauti su vaikais.

Charakteris ir temperamentas

Ištikimas ir prieraišus, gerai sutaria su vaikais, niekada nepraranda savitvardos ir sugeba iškęsti erzinimus ir kitas smulkias išdaigas. Bulmastifas nekandžioja savo aukos ir nečiumpa už rankos stovinčiam žmogui. Puikus sargas ir palydovas, išdresuotas būna itin pavojingas priešininkui. Šis šuo turi pakankamai jėgų ir stengiasi prispausti savo auką prie žemės arba prie sienos. Gali ne tik saugoti, bet ir sekti pėdomis.

Bulmastifai imlūs dresiravimui, protingi ir visada pasiruošę padėti šeimininkui. Nelepūs, gerai jaučiasi bet kokiu oru. Nelabai sutaria su kitais šunimis.

Nuorodos

Vikiteka: Bulmastifas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Apie bulmastifo charakterį