Brizas

Brizas (pranc. brise – silpnas vėjas, angl. breeze, vok. Seewind) – vėjas, du kartus per parą keičiantis kryptį ir pučiantis jūrų, didžiųjų ežerų, tvenkinių, didelių upių pakrantėse. Dieną sausuma įšyla labiau ir greičiau negu vandens telkinys ir virš jos susidaro žemesnis slėgis. Todėl jūros (dar kitaip vadinamas dienos) brizas pučia nuo vandens telkinio į sušilusį krantą. Naktį vyksta priešingas procesas, kuomet vėjas pradeda pūsti nuo kranto link vandens telkinio, tai vadinama sausumos brizu.

A: jūros brizas (dieną), B: sausumos brizas (naktį)

Brizo susidarymas

Brizinė cirkuliacija susiformuoja, kai įsivyrauja temperatūriniai kontrastai tarp sausumos ir jūros. Dėl Saulės spinduliuotės poveikio, mažesne albedo reikšme pasižymintis paviršius įšyla stipriau. Labiau išauga ir virš jo esančio oro temperatūra. Įšilęs oras kyla į viršų tol, kol pasiekia pastoviai statifikuotą atmosferos sluoksnį. Ten jis diverguoja ir pradeda judėti vėsesnio oro link, nes šiltame ore padidėjus atstumui tarp izobarinių paviršių formuojasi vėsesnio oro link nukreiptas horizontalus barinis gradientas. Kylant orui į viršų prie pat žemės paviršiaus susidaro žemesnio slėgio sritis, o orui leidžiantis, virš vėsesnio paviršiaus susidaro aukštesnio slėgio sritis. Taigi prie pat žemės oras pradeda judėti šiltesnio paviršiaus link, kur jis šyla ir pradeda kilti į viršų. Tokiu būdu susidaro uždara terminė cirkuliacija, kurios stiprumas ir kartu vėjo greitis priklauso nuo paviršių terminio kontrasto. Kitaip sakant: Diena vanduo šaltas, o sausuma šilta, o naktį sausuma šalta, o vanduo šiltas.

Palankiausios sąlygos brizinei cirkuliacijai formuotis susidaro saulėtomis, giedromis dienomis. Kuomet vyrauja silpnas geostrofinis vėjas bei anticikloninė cirkuliacija. Taip pat didelės įtakos turi prie kranto priartėjančios šaltosios jūros srovės.

Jūros brizo fronto susiformavimo schema.

Jūros brizo frontas

Jūros brizo fronto konvergencija, susidaranti jūrinio oro priekinėje dalyje, įvyksta kai tankesnis jūrinis oras išstumia šiltą orą, buvusį virš sausumos. Kylantis šiltas oras gali lemti debesų ruožo susidarymą palei frontinę ribą, kuri gali inicijuoti popietės audrą. Kuomet tankesnis oras (esantis virš šaltesnio vandens) skverbiasi gilyn į sausumą, jis gravitacijos dėka yra stumiamas žemyn. O mažiau tankų orą, esantį virš sausumos, stumia į viršų. Tuomet ši ryški riba, susidariusi dėl didelių skirtumų tarp oro temperatūros virš sausumos ir vandens, vadinama jūros brizo frontu. Šio fronto vystymosi principai yra panašūs į šaltojo fronto. Todėl kartais gali būti painiojami.

Jūros brizo frontas lemia temperatūros kritimą bei vėjo krypties pasikeitimą. Jis atneša vėsų orą į sausumą, sumažindamas temperatūrą 5–20 ºC ir pakeldamas santykinį drėgnumą. Frontas yra šilumos srauto atsakas.

Jūros brizo storis yra mažiausias ties frontu, čia jis gali siekti mažiau nei 500 m storį. Taip pat teigiama, kad fronto aukštis yra atvirkščiai proporcingas priešiniam vėjui.

Sausumos brizas

Sausumos brizas, arba kitaip vadinamas nakties brizas, susiformuoja dėl nakties metu susidariusių temperatūros skirtumų tarp sausumos ir vandens. Kadangi sausuma atvėsta greičiau negu jūros vanduo (dėl savitosios šiluminės talpos), susidaro negilus mezo-masto slėgio gradientas, kuomet aukštesnis slėgis esti virš sausumos nei virš jūros. Paprastai sausumos brizas yra silpnesnis nei jūros brizas, tiek savo greičiu, tiek išsivystymo aukščiu.

Brizinė cirkuliacija Lietuvoje

Brizai Lietuvos pakrantėje paprastai susidaro balandžio – rugpjūčio mėnesiais, kai temperatūros skirtumas tarp jau spėjusio įkaisti žemyno ir dar vėsios jūros esti didžiausias.

Dažniausiai vyraujančios vėjo kryptys prieš pradedant pūsti jūros brizui būna RPR, PR, R ir ŠR. Jūros brizo metu daugiausiai vyrauja VŠV, ŠV, VPV, ŠŠV kryptys. Vidutinis vėjo greitis 3–5 m/s, o stipriausiai pasireiškia popiečio valandomis, kuomet kontrastas tarp jūros ir sausumos esti didžiausias. Pereinamuoju laiku, kai brizinė cirkuliacija keičia savo kryptį, vėjas gali nurimti iki 1 m/s arba štilio. Sausumos brizas dažniausiai prasideda tarp saulėlydžio ir 6 val. po jo. Nakties brizo metu vėjas paprastai būna silpnesnis nei 4 m/s, PR, RPR bei R krypties.

Šaltiniai

• Dailey P. S., Fovell R. G. 1999. The sea-breeze and horizontal convective rolls. Monthly Weather Review [1] 2013-10-19 iš Wayback Machine projekto.
• Hughes C. P. 2011. The Climatology of the Delaware bay/Sea breeze
• NOAA National Weather Service. 2010. The Sea breeze [2] 2013-10-22 iš Wayback Machine projekto.
• Rimkus E. 2011. Meteorologijos įvadas. Vilnius
• Solovjovas A., Karpovas G. 1987. Fizinės geografijos žodynas – žinynas. Kaunas: Šviesa

Išnašos

1. A.Solovjovas, G.Karpovas (1987). Fizinės geografijos žodynas-žinynas.
2. E.Rimkus (2011). Meteorologijos įvadas.
3. Dailey P.S., Fovell R.G. (1999). The sea-breeze and horizontal convective rolls.
4. NOAA National Weather Service (2010). The Sea Breeze.