54 36 50 š pl 20 15 00 r ilg 54 61389 š pl 20 25000 r ilg 54 61389 20 25000 Brandenburgo pilies griuvėsiai Brandenburgo

54°36′50″ š. pl. 20°15′00″ r. ilg. / 54.61389°š. pl. 20.25000°r. ilg. / 54.61389; 20.25000

Brandenburgo pilis – Vokiečių ordino pilis Prūsijoje, Notangos žemėje, Pokarviuose prie Aismarių, Prėskingos (vok. Frisching) žiočių dešiniojoje pusėje.

Istorija

Pilį tarp Balgos ir Karaliaučiaus pilių pastatydino Vokiečių ordinui į pagalbą atvykęs per Didįjį prūsų sukilimą (1260–1274 m.) tuoj po Vokiečių ordino 1261 m. pralaimėto Pokarvio mūšio. Iš pradžių buvo medinė, pilį sunaikinus varmių vado Glapo sukilėliams, Otonas su didele kariuomene sugrįžo į Prūsiją ir toje pat vietoje 1267 m. pastatydino mūrinę pilį. 1275–1290 m. pilis buvo labai sustiprinta, keturkampę keturių korpusų pilį su dideliu papiliu saugojo vandens kliūtys ir gynybiniai grioviai.

Iš Brandenburgo pilies Vokiečių ordinas puldinėjo Sūduvą, lietuvių pilis Nemuno dešiniajame krante, net Gardino, Brastos apylinkes, Žemaitijos pietvakarių dalis. 1362 m. puolė Kauno, 1375 m. – Trakų, 1382 m. ir 1394 m. – Vilniaus pilis. 1415–1422 m. pilyje kalintas buvęs didysis Vokiečių ordino magistras Heinrichas fon Plauenas. 1454–1456 m. apgriauta Lenkijos kariuomenės, 1520 m. sudegė, netrukus atstatyta. 1525–1752 m. pilyje rezidavo . viršininkas, vėliau apleista. Išliko pilies ir bažnyčios, statytos 1320 m. griuvėsiai.

Šaltiniai

Romas Batūra. Brandenburgo pilis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 416 psl.

[1] Romas Batūra. Brandenburgo pilis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 416 psl.