Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Jurgis Frydrichas vok. Georg Friedrich der Ältere

Hohencolernai
Gimė	1539 m. balandžio 5 d. Ansbachas
Mirė	1603 m. balandžio 25 d. (64 metai) Ansbachas
Tėvas	Jurgis Pamaldusis
Motina	Emilija Saksė
Sutuoktinis (-ė)	Elžbieta Brandenburg-Kiustrinietė (1559–1578) Sofija Braunšveig-Liuneburgietė (1579–1603)

Veikla	kelių Vokietijos valstybėlių markgrafas, kunigaikštis, Prūsijos regentas

Vikiteka	Jurgis Frydrichas (Brandenburgo-Ansbacho markgrafas)

Brandenburgo-Ansbacho markgrafas Jurgis Frydrichas (vok. Georg Friedrich der Ältere; 1539 m. balandžio 5 d. – 1603 m. balandžio 25 d.) – Hohencolernų giminės atstovas, Ansbacho markgrafas, Bairoito markgrafas, Prūsijos hercogystės regentas.

Biografija

Jurgis Frydrichas buvo Ansbacho markgrafo Jurgio Pamaldžiojo ir jo žmonos Emilijos Saksės (Saksonijos hercogo Henriko IV duktės) sūnus. Pirmoji jo žmona buvo Elžbieta Brandenburg-Kiustrinietė (g.1540 m. rugpjūčio 29 d. – m. 1578 m. kovo 8 d.), kurią vedė 1559 m. Ji buvo Antroji žmona buvo Sofija Braunšveig-Liuneburgietė (g. 1563 m. – m. 1639 m.), kurią vedė 1579 m. Ji buvo Braunšveigo-Liuneburgo hercogo ir Liuneburgo kunigaikščio Vilhelmo Jaunesniojo bei jo žmonos Dorotėjos Danės duktė.

Jurgis Frydrichas valdė savo gimtą Ansbacho markgrafystę, Frankoniją ir Jėgerndorfo hercogystę (kitaip dar Krnovo kunigaikštystė). 1556 m. ėmė valdyti Aukštutinę Sileziją, o po jo pusbrolio Albrechto Alsibiado mirties 1557 m. – Kulmbachą (Bairoito markgrafystė). 1577 m., kai Prūsijos hercogas Albertas Frydrichas sunkiai susirgo, tapo Prūsijos hercogystės regentu.

Jis buvo Hohencolernų giminės senosios Frankonijos linijos paskutinis atstovas, tad po jo mirties Ansbacho ir Bairoito markgrafystes paveldėjo giminaičiai iš Brandenburgo linijos (pagal 1598 m. Hohencolernų giminės Geros sutartį).

Jurgis Frydrichas atstatė Plasenburgo pilį ir rūmus , kurie buvo sunaikinti Antrojo markgrafų karo (1552–1554 m.) metu. Tai vieni įspūdingiausių Renesanso laikų rezidencinių rūmų Vokietijoje. Jis taip pat pastatė Viulcburgo (Wülzburg) tvirtovę ir senuosius Bairoito rūmus.

Jam valdant 1557–1603 m. Hohencolernų Frankonijos teritorijose (Brandenburge-Ansbache ir Brandenburge-Kulmbache) jis išlaikė taiką, atstatinėjo miestus ir pilis, įkūrė kelias mokyklas ir universitetą.