Bosra

Bosra (arab. بصرى = Buṣrā), dar minimas kaip Bozra, Bostra, Busrana, Busra aš Šamas, – miestas pietvakarių Sirijoje, Daros muchafazoje, į pietus nuo Suveidos. Pro miestą eina Daros- plentas.

Bosra arab. بصرى
Bosros panorama
Bosra 32°31′0″ š. pl. 36°29′0″ r. ilg. / 32.51667°š. pl. 36.48333°r. ilg. / 32.51667; 36.48333 (Bosra)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Sirija
Muchafaza	Daros muchafaza
Gyventojų (2009)	29 664
Vikiteka	Bosra
UNESCO	(angl.) (pranc.): 22

Paveldas

Bosra žymi dėl savo gausaus antikinės architektūros paveldo: yra gerai išsilikęs romėnų (vienas iš didžiausių), pastatytas II a., greičiausiai Trajano valdymo metais; yra nabatėjų ir romėnų paminklų, bažnyčių, mečečių liekanų. Bosros Al Omario mečetė yra viena seniausių mečečių pasaulyje (pastatyta 721 m.). Apylinkėse yra dviejų romėnų tiltų liekanos.

Istorija

Bosra minima jau XIV a. pr. m. e. egiptiečių šaltinuose. II a. pr. m. e. Bosra tapo pirmuoju nabatėjų miestu. 106 m. jį užkariavo romėnų generolas Kornelijus Palma. Romėnai miestą pervadino į Nova Trajana Bostra. Jis tapo Arabijos provincijos sostine bei III Kirenaikos legiono garnizonu. Bosra suklestėjo kaip prekybinis centras, pro jį ėjo romėnų kelias link Raudonosios jūros, mieste gyveno apie 80 tūkst. žmonių. Vėliau čia suklestėjo krikščionybė, 246–247 m. Bosroje surengtos Arabijos krikščionių tarybos.

VII a. Bosrą užkariavo Sasanidų Persija, bet miestas netrukus buvo atkovotas Bizantijos. Pasak krikščionių metraštininkų, vaikystėje Bosroje lankęsis būsimasis pranašas Mohamedas, kur jis sutikęs vienuolį , padariusį didelę įtaką Mohamedui. 634 m. įvyko Bosros mūšis, kuriame arabų Rašidūnų kalifatas nugalėjo Bizantiją ir užėmė miestą. Kryžininkai bandė nesėkmingai pulti miestą. 1151 m. Bosrą nuniokojo žemės drebėjimas ir miestas prarado savo įtaką.

1980 m. Bosra dėl savo gausaus archeologinio paveldo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Galerija

• Amfiteatras
• Mabrak an-Naqah mečetė ir minaretas
• Bazilikos griuvėsiai
• Romėnų kelias