Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Borisas Vianas pranc. Boris Vian

Gimė	1920 m. kovo 10 d. šalia Versalio
Mirė	1959 m. birželio 23 d. (39 metai) Paryžius

Veikla	prancūzų rašytojas, vertėjas, dainų autorius ir atlikėjas, džiazo muzikantas ir kritikas, originalių vakarėlių organizatorius, aktorius.

Vikiteka	Boris Vian

Borisas Vianas (pranc. Boris Vian, 1920 m. kovo 10 d. šalia Versalio – 1959 m. birželio 23 d. Paryžius) – prancūzų rašytojas, vertėjas, dainų autorius ir atlikėjas, džiazo muzikantas ir kritikas, originalių vakarėlių organizatorius, aktorius. Kūrinius publikavo ir slapyvardžiu.

Biografija

Gimė turtingoje liberalių pažiūrų šeimoje. Gavęs inžinieriaus išsilavinimą (baigė prestižinę ) grojo džiazo grupėse, kūrė dainas, filmavosi filmuose, vertė iš anglų kalbos (taip pat ir Raymondo Chandlerio kriminalus).

Borisas Vianas – įvairialypė, įdomi asmenybė, dievinęs džiazą bei nekentęs karo. Vienas iš spalvingiausių pokario Paryžiaus veikėjų. Mirė būdamas 39-erių per filmo, pastatyto pagal jo romaną „“, peržiūrą. 1946 m. parašytas Boriso Viano romanas „“ – garsiausias jo kūrinys. Antimilitarizmas ir nesitaikstymas su „teisingai bei dorai“ mąstančiais – svarbiausios Boriso Viano temos. Gyvenęs vos 39-erius metus, B. Vianas lyg meteoritas įsiveržė į XX amžiaus prancūzų literatūrą. Didžiulis jo kūrybinis palikimas išleistas 15 tomų raštų. B. Viano kūriniai nuolat kartojami Prancūzijoje, verčiami ir leidžiami daugelyje pasaulio šalių.

Proza

Boriso Viano vardu išleista:

Fėjų pasakos (Conte de fées à l’usage des moyennes personnes), 1943 m.
Bruzdesys Anduose (Troubles dans les Andains) 1947 m., ir 1966 m.
(Vercoquin et le plancton), 1947 m.
Dienų puta (L'Écume des Jours) 1947 m.
Ruduo Pekine (L’Automne à Pékin), 1947 m.
Termitai (Les Fourmis) 1949 m., apsakymai
Raudona žolė (L’Herbe rouge), 1950 m.
(L’Arrache – coeur), 1953 m.
(Le Ratichon baigneur), 1950 m., apsakymai
(Les Lurettes fourrées), 1962 m., apsakymai
(Le loup – garou), išleista 1970 m., apsakymai

Vernono Sulivano slapyvardžiu išleista:

Aš nueisiu nusispjauti ant jūsų kapų (J’irai cracher sur vos tombes) 1946 m.
Mirusiųjų oda visada ta pati (Les morts ont tous la même peau) 1947 m.
Ir žudys visus bailius (Et on tuera tous les affreux) 1948 m.
Jos neįsiskaičiuoja (Elles se rendent pas compte) 1949 m.