Šis straipsnis apie vėją Apie Australijos aborigenų ceremoniją skaitykite straipsnyje Bora Australija Bora it bora angl

Šis straipsnis apie vėją. Apie Australijos aborigenų ceremoniją skaitykite straipsnyje Bora (Australija).

Bora (it. bora; angl. bora; kroat. bura; slovėn. burja; rus. бора) – šiaurės ar šiaurės rytų katabatinis vėjas Adrijos pakrantėse, Graikijoje, Turkijoje, Rusijoje.

Gūsinga bora dažnai žiemą pučia Dalmatijoje ir likusioje rytinėje Adrijos jūros pakrantėje. Bora stipriausiai pučia, kai už Dinarų kalnų grandinės esančiuose snieguotuose kalnuose būna arktinė aukšto slėgio zona, o piečiau, virš šiltesnės Adrijos jūros būna žemo slėgio zona (tai 1876 m. paaiškino meteorologas Vrangelis (Wrangel)). Naktį, kai oras dar labiau atšąla ir jo tankis dar labiau padidėja, bora sustiprėja. Bora pučia poros šimtų metrų storio pažeminiame sluoksnyje.

Bora pagal meteorologines sąlygas vadinama dvejopai:

giedroji bora (it. bora chiara, angl. clear bora) – bora, pučianti esant giedrai.
tamsioji bora (it. bora scura, angl. dark bora) – bora, kai kalnų viršūnėse susidaro debesys ir lydami juda link jūros.

Labai stipri bora pučia Velebito kalnuose Kroatijoje. Ši pajūryje esanti 145 km ilgio kalnų grandinė klimatiškai skiria ryškiai žemyninio klimato vidinius rajonus ir Adrijos pakrantę su Viduržemio tipo šiltu klimatu. Bora susidaro kaip reiškinys, sulyginantis sąlygas šiuose regionuose. Staigiai ramią giedrą dieną kylanti bora labai pavojinga buriuotojams, stiprūs gūsiai didina avaringumą keliuose. Kroatijoje ties Senjo, Stara Novalja, Karlobago miestais ir ties pietiniu Sveti Rok tunelio galu boros greitis gali siekti 220 km/val. 2006 m. kovo 15 d. vėjo gūsio greitis ties Pago tiltu siekė 235 km/val.

Bora taip pat būdinga Slovėnijos Kraso regionui ir Italijos Carso regionui, kur ties Triesto įlanka klintinės aukštumos skiria žemą Adrijos pakrantę nuo Alpių. Bora čia būna labai dažnai, todėl tai paveikė ir vietinį gyvenimo būdą bei architektūrą. Pakrantės miestų gatvės labai siauros, ir tai dalinė apsauga nuo stiprių borų. Slovėnijos pakrantės ir Triesto provincijos pastatų stogai dažnai apdėti akmenimis, kad vėjas nenuplėštų stogų dangą. Trieste išilgai takų kartais ištempiamos virvės ar grandinės, kad būtų lengviau vaikščioti.

Stipri bora pučia ir Rusijoje Novorosijsko apylinkėse. Čia bora pučia apie 40 dienų per metus. Prieš prasidedant borai ties kalnų viršūnėmis pasirodo tiršti debesys. Vėjas pradžioje būna nepastovus, jo kryptis ir stiprumas kaitaliojasi, bet palaipsniui jis stiprėja ir ima pūsti tik viena kryptimi. Markotcho perėjoje ties Novorosijsku buvo užfiksuotas beveik 60 m/s (216 km/val.) greitis. Bora Novorosijsko pakrantėje kartais griauna statinius, pvz., 2002 m. pučiant borai žuvo kelios dešimtys žmonių. Jūroje stiprėja bangos, jos užplūsta krantą, kuris stiprių šalčių (ties Novorosijsku iki -25 – -30 °C) metu pasidengia ledo sluoksniu.

Bora pučia ir Naujosios Žemės, Baikalo pakrantėse.

Nuorodos

The Bora Wind of the Aegean Sea
Winds. Bora – Adriatic Sea 2007-07-08 iš Wayback Machine projekto.
ITALY – the Prevailing Winds 2008-05-09 iš Wayback Machine projekto..
Winde im Mittelmeer: Die Bora

Iliustracijos:

Bora, strong NE wind – Makarska, Southern Dalmatia 2007-06-06 iš Wayback Machine projekto.
Karte Map Wind Mittelmeer (vėjai Viduržemio jūros regione)

Vikižodynas