Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Bonifacijus Teofilis Pacas
Pacai

Herbas „Gozdawa“

Gimė	1622 m.
Mirė	1678 m. (~56 metai)
Tėvas	Petras Pacas
Motina	Elžbieta Šemetaitė
Sutuoktinis (-ė)	Katerina Pranskeviš-Radziminskaitė, Elžbieta Masalskytė
Vaikai	Jonas Kristupas Pacas, Ana Klara Pacaitė, Elžbieta (Galša) Pacaitė

Bonifacijus Teofilis Pacas (apie 1622–1678) – LDK valstybinis veikėjas, Trakų tijūnas (apie 1657 m.), Lietuvos armijos pulkininkas (1665 m.), Lietuvos didysis sargybinis (1669–1676 m.), Lietuvos didysis stovyklininkas (1676–1678 m.), Botocko ir Rysko seniūnas.

Biografija

Lietuvos magnatų Pacų giminės atstovas, Herbo „Gozdawa“ savininkas. Trakų vaivados Petro Paco (apie 1570–1642) sūnus nuo pirmos santuokos su Elžbieta Šemetaite (m. 1652). Broliai – Feliksas Jonas, Jerinimas Dominykas ir Kazimieras.

Apie 1660 metus Bonifacijus Teofilis Pacas gavo Trakų tijūno pareigybę, 1665 metais tapo karaliaus pulkininku. 1669 m. rugsėjo 29 d. buvo paskirtas Lietuvos didžiuoju sargybiniu, o 1676 metų sausį gavo Lietuvos didžiojo stovyklininko pareigybę.

Šeima ir vaikai

Buvo du kartus vedęs. Apie 1642 metus vedė Kateriną Pranskeviš-Radziminskaitę (m. iki 1665), nuo santuokos su kuria turėjo sūnų ir dvi dukteris:

Jonas Kristupas Pacas (m. 1702), karaliaus pulkininkas (iki 1683), Vilkmergės maršalka (apie 1690), Lietuvos didysis pakamaris (1698), Botocko seniūnas
Ana Klara Pacaitė, 1-mas vyras Mažų Kaimų tijūnas Vaitiekus Vaickis, 2-ras vyras Žemaitijos vaiskis Florijonas Adomas Eperiašas
Elžbieta (Galša) Pacaitė, Naugarduko stalininko Adomo Chreptavičiaus žmona

1669 metais vedė antrą kartą kunigaikštytę Elžbietą Masalskytę (m. po 1684), Gardino pakamario, kunigaikščio Stanislovo Masalskio (?–1670) ir Izabelės Naruševičiūtės dukterį. Antroje santuokoje vaikų neturėjo.

Nuorodos

Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. .