54 0 0 37 š pl 24 18 4 93 r ilg 54 0001028 š pl 24 3013694 r ilg 54 0001028 24 3013694 Skroblaus upelio ištakos Skroblau

54°0′0.37″ š. pl. 24°18′4.93″ r. ilg. / 54.0001028°š. pl. 24.3013694°r. ilg. / 54.0001028; 24.3013694

Skroblaus versmės arba Bobos Daržo šaltinis – šaltiniuota 2,8 ha ploto teritorija esanti Varėnos rajono Marcinkonių seniūnijoje, Margionių kaime. 1997 m. paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu.

Skroblaus slėnyje – jo dugne ir šlaituose – gausu šaltinių, maitinančių upelį vandeniu. Bobos daržo šaltinis tik vienas iš daugelio, bet būtent jis yra Skroblaus upelio ištakos. Šioje vietoje išsikrauna gruntinis vanduo. Gruntinio vandens sluoksnis yra labai vandeningas, nes jį maitina ne tik krituliai, bet ir giliau slūgsančių tarpmoreninių sluoksnių vanduo. Šaltinio vanduo yra gėlas, skaidrus, bespalvis, bekvapis, pagal cheminę sudėtį – hidrokarbonatinio tipo.

Skroblaus aukštupys formavosi veikiamas ypatingų geologinių sąlygų. Nuo šiauriau stovėjusio paskutiniojo ledyno pakraščio pietų kryptimi plūdę tirpsmo vandenys suklojo smėlingą storymę, siekiančią iki 47 m storio, kurioje buvo „palaidoti“ ledo luistai. Pastariesiams tirpstant, formavosi . Ledo ertmėse klostėsi smėlingos nuosėdos, kurios vėliau, ištirpus ledui, liko stūksoti termokarstinio slėnio dugne kalvų pavidalu. „Palaidoto“ ledo tirpimas ir jį dengusių įdubimas vyko keliais etapais. Apie tai byloja termokarstinio slėnio pakraščiuose esančios terasos.

Maždaug prieš 12-13 tūkst. metų, ištirpus paskutiniajam ledynui, termokarstinio slėnio dugne buvusiose įdubose tyvuliavo ežeriukai, kuriuose sėdo gėlavandenės karbonatinės nuosėdos. Jos aptinkamos atkarpoje tarp Margionių ir Kapiniškių. Tuo pat metu augalijos nesutvirtintos smėlingos nuogulos buvo intensyviai pustomos vėjo, formavosi . Vėliau termokarstiniu slėniu pradėjo tekėti Skroblaus upelis.

Nuorodos

Dzūkijos nacionalinis parkas
Saugomų teritorijų valstybės kadastras 2011-08-28 iš Wayback Machine projekto.