Bledas slovėn Bled vok Veldes miestas šiaurinėje Slovėnijoje Krajinos regione Julijos Alpėse savivaldybės centras Šalia

Bledas (slovėn. Bled, vok. Veldes) – miestas šiaurinėje Slovėnijoje, Krajinos regione, Julijos Alpėse; savivaldybės centras. Šalia miesto telkšo Bledo ežeras. Miestas yra populiarus kurortas.

Bledas slovėn. Bled
Miestą supantis Bledo ežeras

Bledas 46°22′7.69″ š. pl. 14°6′50.31″ r. ilg. / 46.3688028°š. pl. 14.1139750°r. ilg. / 46.3688028; 14.1139750 (Bledas)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Slovėnija
Savivaldybė

Gyventojų (2002)	5 252
Altitudė	507,7 m

Tinklalapis	www.bled.si
Vikiteka	Bledas

Pavadinimo kilmė

Miestas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1004 m. Ueldes (1011 m. Veldes) vardu. Pavadinimo kilmė nėra žinoma, bet, manoma, kad pavadinimas kilęs iš senosios slavų kalbos. Vokiškas pavadinimas Veldes, manoma, buvo pasiskolintas iš senosios slovėnų k. (Beldъ) 800 m., arba kilo iš to paties rašytinio šaltinio sen. slavų kalba kaip ir Slovėnijos pavadinimas.

Istorija

Krainos markai priklausęs Bledo miestas minimas nuo 1004 m. Bledo pilis paminėta 1011 m. akte, kurio sąlygomis imperatorius Henrikas II ją perdavė vyskupui Adalberonui. Kartu su Kraina, Bledas atiteko valdžion, kuomet šis 1278 m. nugalėjo Otokarą II. 1364–1919 m. buvo Krainos kunigaikštystės sudėtyje, išskyrus laikotarpį nuo 1809 iki 1816 m., kai priklausė Napoleono I suformuotoms .

1918 m. iširus Austrijai-Vengrijai, Bledas atiteko Jugoslavijos karalystei ir tapo Karadžiordževičių giminės vasarine rezidencija. Tęsdamas šią tradiciją, Jugoslavijos vadovas Josifas Broz Titas 1947 m. mieste įkūrė savo rezidenciją.

Sportas

Futbolas

NK Bled – futbolo klubas.
„Bled Sports Centre“ futbolo stadionas.

Irklavimas

1966, 1979, 1989 ir 2011 m. miesto apylinkėse vyko pasaulio akademinio irklavimo čempionatas.

Šachmatai

1961 m. mieste įsikūrusiame Grand Hotel Toplice viešbutyje vyko vieni svarbiausių tarptautinių šachmatų turnyrų istorijoje. 2002 m. mieste buvo surengta 35-oji Šachmatų olimpiada.

Miestų partnerystė

, Italija
, Austrija

Šaltiniai

Snoj, Marko. 2009. Etimološki slovar slovenskih zemljepisnih imen. Ljubljana: Modrijan and Založba ZRC, p. 65.
Bezlaj, France (ed.). 1977. Etimološki slovar slovenskega jezika, vol. 1, A–J. Ljubljana: SAZU, p. 26.

[1] Snoj, Marko. 2009. Etimološki slovar slovenskih zemljepisnih imen. Ljubljana: Modrijan and Založba ZRC, p. 65.

[2] Bezlaj, France (ed.). 1977. Etimološki slovar slovenskega jezika, vol. 1, A–J. Ljubljana: SAZU, p. 26.