Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
| Lepus peguensis | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Birminis kiškis (Lepus peguensis) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Lepus peguensis , 1855 |
Birminis kiškis (Lepus peguensis) – kiškinių šeimos žinduolis. Gyvena Kambodžoje, Laose, Mianmare, Tailande bei Vietname.
Fizinės savybės
Patinai paprastai mažesni už pateles. Ūgis siekia nuo 40 iki 75 cm, vidutinis svoris – apie 2 kg. Kaukolė lenkta, su nedideliu susiaurėjimu prie akiduobių. Nors birminis kiškis nėra didelis, tačiau turi labai ilgas ausis. Nugara paprastai pilka su juodais dryžiais. Užpakalinė dalis bei pilvas balti. Patelių nėštumas trunka apie 50 dienų.
Buveinė
Paprastai įsikuria žemumose, tačiau Tailande birminis kiškis buvo pastebėtas ir 1 300 metrų aukštyje. Gyvena pasėlių laukuose, dykvietėse, miškų kirtimuose bei smėlėtose pakrančių vietovėse. Mėgsta įsikurti urvuose, olose bei uolų plyšiuose.
Mityba
Birminis kiškis minta augaliniu maistu: žolėmis, šakelėmis, žiedais bei medžių žieve. Žinomi atvejai, kai birminis kiškis ėdė pelėnus bei kitus kiškiažvėrius.
Birminis kiškis iš organizmo pašalina dviejų tipų spiras – sausąsias ir drėgnąsias. Pastarąsias žvėrelis suėda dar kartą, taip pasisavindamas iš maisto visas įmanomas maistingąsias medžiagas. Sausosios spiros nėra ėdamos pakartotinai.
Nuorodos
- Birminis kiškis (informacija anglų k.) 2019-05-25 iš Wayback Machine projekto.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris