Bill Clinton

Bilas Klintonas angl. Bill Clinton
42-asis JAV prezidentas
Gimė	1946 m. rugpjūčio 19 d. (77 metai) Haupas, Arkanzasas, Jungtinės Amerikos Valstijos
Sutuoktinis (-ė)	Hilari Klinton
Vaikai	Chelsea Clinton
42-asis JAV prezidentas
Ėjo pareigas	1993 m. sausio 20 d. – 2001 m. sausio 20 d.
Ankstesnis	George H. W. Bush
Vėlesnis	George W. Bush
Partija	JAV demokratų partija
Išsilavinimas	Teisė (Jeilio universitetas)
Vikiteka	Bill Clinton
Parašas

Viljamas Džefersonas „Bilas“ Klintonas (angl. William Jefferson Clinton; g. 1946 m. rugpjūčio 19 d.) – 42-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, ėjęs pareigas nuo 1993 iki 2001 m. Jis yra trečias pagal jaunumą JAV prezidentas (tik Teodoras Ruzveltas ir Džonas Kenedis buvo jaunesni, kai pradėjo eiti prezidento pareigas). Prezidentu Bilas Klintonas, gimęs po Antrojo pasaulinio karo, tapo Šaltojo karo pabaigoje. Jis yra pirmasis JAV prezidentas, gimęs po Antrojo pasaulinio karo. Bilo Klintono žmona Hilari Klinton – taip pat politikė, buvusi JAV valstybės sekretorė.

Klintonas yra vadinamas naujuoju demokratu ir yra žinomas kaip centristas, kas garantavo jam dvi kadencijas prezidento pareigose. Jo politika, Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutarties ir gerovės reformos klausimais, yra apibūdinama kaip centristinė. Klintonas vadovavo ilgiausiai Amerikos istorijoje trukusiai taikos metų ekonominei plėtrai, kuri susidarė iš subalansuoto biudžeto ir oficialiai paskelbto federalinio biudžeto pertekliaus. Remiantis Kongreso apskaitos taisyklėmis, Klintono prezidentavimo gale federalinio biudžeto perteklius siekė 559 mlrd. JAV dolerių. Po nepavykusios sveikatos apsaugos reformos Demokratų partijos valdomame kongrese, Respublikonų partija laimėjo rinkimus į Atstovų Rūmus, pirmą kartą per 40 metų gaudami daugumą. Klintonas buvo perrinktas prezidentu ir tapo pirmuoju, po Franklino Ruzvelto, Demokratų partijos nariu, laimėjusių rinkimus antrai prezidento kadencijai. Vėliau Klintonui buvo apkaltintas trukdymu įvykdyti teisingumą, bet JAV Senatas prezidentą Bilą Klintoną išteisino.

Klintonui baigus eiti prezidento pareigas, jo populiarumas siekė 66 %. Toks Bilo Klintono populiarumas buvo aukščiausias iš visų JAV prezidentų iki jo, valdžiusių po Antrojo pasaulinio karo.

Baigęs eiti prezidento pareigas, Bilas Klintonas įsitraukė į humanitarinė veiklą. Klintonas sukūrė savo vardo fondą (William J. Clinton Foundation), norėdamas atkreipti pasaulio dėmesį į tokias problemas, kaip ŽIV/AIDS gydymą ir prevenciją, pasaulinį klimato atšilimą.

2004 m. Klintonas išleido autobiografinę knygą „Mano gyvenimas“. 2008 m. jis dalyvavo savo žmonos Hilari, o vėliau ir prezidento Barako Obamos prezidentinėse kampanijose. 2009 m. Bilas Klintonas buvo paskirtas Jungtinių Tautų specialiuoju pasiuntiniu Haityje.

Išsilavinimas

Klintonas yra baigęs tarptautinius mokslus Džordžtauno universitete, po to gavo metams Rhodes stipendiją ir metus studijavo Anglijoje, Oksfordo universitete, University koledže.

1973 m. Klintonas baigė teisės mokslus Jeilio universitete, kur jis sutiko būsimą žmoną ir pasuko į politiką, kuria labai anksti buvo susidomėjęs.

Politinė karjera

1974 m. kandidatavo į Atstovų rūmus, bet nedidele balsų persvara pralaimėjo respublikonui .

1976 m. Klintonas buvo paskirtas Arkanzaso generaliniu prokuroru, dvejais metais vėliau (tuomet jam tebuvo 32 m.) išrinktas Arkanzaso gubernatoriumi ir tapo jauniausiu JAV valstijos vadovu istorijoje.

1980 m. jis nebuvo perrinktas, tačiau 1982 m. rinkimuose vėl tapo Arkanzaso gubernatoriumi ir ėjo šias pareigas iki prezidentavimo pradžios.

Lewinsky skandalas

Pagrindinis straipsnis – Lewinsky skandalas.

Antrosios kadencijos metu Bilas Klintonas įsivėlė į skandalą, paaiškėjus apie jo intymius santykius su tuometine Baltųjų rūmų stažuotoja Monica Lewinsky (21 m. amžiaus mergina). Tik Demokratų partijos dėka jis laimėjo apkaltos balsavimą JAV senate dėl kaltinimų sulaužius prezidento priesaiką ir trukdymo teisėsaugos darbui (kadangi kelis mėnesius trukusių apklausų ir svarstymų metu B. Klintonas neigė turėjęs lytinių santykių su M. Lewinsky). Kurį laiką neigti nesantuokinius intymius ryšius jam leido prieštaravimų keliantis lytinių santykių apibrėžimas, mat prezidentą ir stažuotoją siejo ne įprastas (vaginalinis), bet oralinis seksas. Tik apkaltos metu išaiškinus, kad oralinis seksas – irgi lytiniai santykiai, B. Klintonas prisipažino turėjęs „netinkamų fizinių santykių“ su M. Lewinsky ir suklaidinęs JAV visuomenę. Tačiau per balsavimą senate dėl prezidento nušalinimo nebuvo surinkta dviejų trečdalių balsų daugumos, kaip to reikalauja JAV konstitucija.

Nuorodos

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Bill Clinton

• Neoficialusis Bill Clinton 2007-02-18 iš Wayback Machine projekto. (angl.);
• Klintono fondas (angl.).

Šaltiniai

1. Sandalow, Marc (2001-01-14). „Clinton Era Marked by Scandal, Prosperity: 1st Baby Boomer in White House Changed Notions of Presidency“. San Francisco Chronicle. Nuoroda tikrinta 2008-10-29.
2. Safire, William (1993-12-06). „Essay; Looking Beyond Peace“. New York Times. Nuoroda tikrinta 2008-10-29.
3. Duffy, Michael; Laurence I. Barrett, Ann Blackman, James Carney (1993-11-29). . Time Magazine. Suarchyvuotas originalas 2008-06-03. Nuoroda tikrinta 2008-10-29.{{}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list ()
4. President Bill Clinton (1999-04-02). „April 2, 1999: The Longest Peacetime Expansion in History“. clinton4.nara.gov. iš originalo 2016-08-30. Nuoroda tikrinta 2016-09-13.
5. . Library of Congress. 1999. Suarchyvuotas originalas 2016-04-14. Nuoroda tikrinta 2008-10-29.
6. Hulsey, Byron. „The Altered Terrain of American Politics (Review of Do Elections Matter?)“. Nuoroda tikrinta 2008-10-29.
7. No Author (1998-12-19). „Clinton impeached“. BBC News. Nuoroda tikrinta 2008-10-29. {{}}: |last= turi bendrinį pavadinimą ()
8. Baker, Peter; Helen Dewar (1999-02-13). „The Senate Acquits President Clinton“. Washington Post. p. A1. Nuoroda tikrinta 2008-10-29.
9. „Bill Clinton to be UN Haiti envoy“. BBC. 2009-05-19. iš originalo 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-09-13.

Politinis postas
Prieš tai: Džordžas H. Bušas	JAV prezidentas 1993–2001	Po to: Džordžas V. Bušas