Biatlonas

Biatlonas (šiuolaikinė žiemos dvikovė; lot. bis 'dukart' + gr. athlon 'varžybos, kova') – daugiausia žiemos metu kultivuojamas sportas, kuris susideda iš slidinėjimo kroso ir šaudymo mažo kalibro šautuvu į penkis už 50 m išdėstytus taikinius. Svarbiausias biatlono varžybas organizuoja Tarptautinė biatlono sąjunga (IBU), vienijanti 55 nacionalines federacijas. Prezidentas Olle Dahlin (Švedija).

Biatlonininkė įveikia baudos ratą

Biatlonininkas šaudo į taikinius 2002 m. Žiemos Olimpinėse žaidynėse.

Varžybų taisyklės

Oficialios biatlono taisyklės yra patvirtintos Tarptautinės Biatlono Sąjungos (angl. International Biathlon Union (IBU).

Šaudykla

Biatlono varžybos vyksta slidinėjimo trasoje, su dvejais arba keturiais šaudymo ruožais, šaudant gulomis ir stovint. Geriausią laiką parodęs arba pirmas kirtęs finišo liniją sportininkas laimi. Kiekviename etape šaudykloje šaudoma į penkis taikinius. Nepataikius į taikinį, priklausomai nuo varžybų tipo, yra skiriamos trijų rūšių baudos:

• čiuožiamas papildomas 150 m baudos ratas (apie 20-30 sek.).
• pridedama 1 minutė prie galutinio parodyto distancijoje laiko.
• naudojamas papildomas šovinys. Galimi tik trys papildomi šoviniai kiekvienam šaudymo ruožui.

Sportininkai naudoja ne lengvesnius nei 3,5 kg mažo kalibro šautuvus. Atstumas iki taikinio 50 m, taikiniai apskritimo formos, 45 mm skersmens, šaudant gulomis, ir 115 mm, šaudant stovint.

Varžybų tipai

Rengiamos keleto tipų biatlono varžybos:

• Individualios varžybos, kuriose vyrai įveikia 20 km, moterys – 15 km, šaudoma 4 šaudymo zonose (dvi gulint, dvi stovint). Už kiekvieną netaiklų šūvį skiriama 1 baudos minutė.
• Sprintas, kuriame vyrai įveikia 10 km, moterys – 7,5 km, yra 2 šaudymo zonos (gulint ir stovint), už netaiklų šūvį distancija didinama 150 m.
• Estafetė 4×7,5 km vyrams ir 4x6 km moterims, 2 šaudymo zonos (gulint ir stovint), penkiems šūviams skiriami aštuoni šoviniai, už netaiklų šūvį, išnaudojus visus atsarginius šovinius, distancija didinama 150 m.
• Persekiojimo varžybos, kuriose startuojama pagal sprinto rezultatus, vyrai įveikia 12,5 km, moterys – 10 km. Šaudoma 4 šaudymo zonose (dvi gulint, dvi stovint). Už netaiklų šūvį distancija didinama 150 m.
• Masinio starto varžybos, kuriose iš karto startuoja 30 biatlonininkai, vyrai įveikia 15 km, moterys – 12,5 km, yra 4 šaudymo zonos (dvi gulint, dvi stovint). Už netaiklų šūvį distancija didinama 150 m.
• Mišri estafetė, pirmi du etapai po 6 km moterims bei 3-as ir 4-as etapai po 7,5 km vyrams, 2 šaudymo zonos (gulint ir stovint), penkiems šūviams skiriami aštuoni šoviniai, už netaiklų šūvį, išnaudojus visus atsarginius šovinius, distancija didinama 150 m.
• Vienetų mišri estafetė, komandą sudaro viena moteris ir vienas vyras, kurie paeiliui šliuožia po vieną ratą ir atlieka šaudymus stovint ir gulint. Iš viso moterys atlieka 4, vyrai – 5 ratus.

Istorija

Biatlonas išsivystė iš XVII–XIX a. Norvegijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Anglijoje vykusių kareivių lenktynių su kliūtimis ir 1924 m. – 1948 m. demonstracinių olimpinių žaidynių kareivių patrulių lenktynių. Biatlono pasaulio čempionatai rengiami nuo 1958 metų, 1960 metais sportas įtrauktas į žiemos olimpinių žaidynių programą. 1992 m. Albervilio olimpinėse žiemos žaidynėse pirmą kartą rungtyniavo ir moterys.

1955 m. Vilniuje, Sapieginėje vyko , kurio programoje vasario 13 d. pirmą kartą Lietuvos istorijoje įvyko oficialios biatlono komandinės varžybos, kurias laimėjo vilniečiai. 1960 m. vasario 23 d. Vilniuje įvyko ir pirmosios individualios biatlono varžybos. Pirmasis suorganizuotas 1961 m. Lietuvos biatlono federacija įkurta 1995 m., atskyrus biatloną nuo Lietuvos slidinėjimo federacijos. Žymiausi lietuviai biatlonininkai:

• Algimantas Šalna, 1984 m. olimpinių žaidynių estafetės čempionas, 1983 ir 1985 m. pasaulio estafetės čempionas, taip pat laimėjęs 1983 metų pasaulio taurės 10 km lenktynes.
• I. Gruzdevas, 1973 metų pasaulio jaunimo čempionas

Lietuvos olimpiečiai:

• Algimantas Šalna – 1984 m. Sarajevas (4x7,5 km, auksas)
• Gintaras Jasinskas – 1992 m. Albertville, 1994 m. Lillehammer
• Kazimiera Strolienė – 1992 m. Albertville, 1994 m. Lillehammer
• Liutauras Barila – 1998 m. Naganas, 2002 m. Solt Leik Sitis
• Diana Rasimovičiūtė – 2002 m. Solt Leik Sitis, 2006 m. Turinas(7,5 km sprintas – 18 vieta), 2010 m. Vankuveris 2014 m. Sočis, 2018 m. Pjongčangas
• Karolis Zlatkauskas – 2006 m. Turinas
• Tomas Kaukėnas – 2014 m. Sočis, 2018 m. Pjongčangas, 2022 m. Pekinas
• Vytautas Strolia - 2018 m. Pjongčangas, 2022 m. Pekinas
• Natalija Kočergina - 2018 m. Pjongčangas
• Linas Banys - 2022 m. Pekinas
• Karol Dombrovski - 2022 m. Pekinas
• Gabrielė Leščinskaitė - 2022 m. Pekinas

Varžybos

Biatlonas yra žiemos olimpinių žaidynių rungtis, taip pat kasmet vyksta pasaulio čempionatai bei pasaulio taurės varžybos, susidedančios iš atskirų etapų.

Šaltiniai