54 05 š pl 23 27 r ilg 54 08 š pl 23 45 r ilg 54 08 23 45 Berznyko valsčiusXX a 1976 m Administracinis centras Berznykas

54°05′š. pl. 23°27′r. ilg. / 54.08°š. pl. 23.45°r. ilg. / 54.08; 23.45

Berznyko valsčius

XX a. – 1976 m.

Administracinis centras

1913?–1924 m.

1925–1954 m.

1973–1976 m.

Berznyko valsčius (rus. гмина Берзники; lenk. gmina Berżniki) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytų Lenkijoje. Valsčiaus centras – Berznykas.

Istorija

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Lenkijos Kongreso karalystės laikais valsčiaus teritorija priklausė Seinų apskričiai, Suvalkų gubernijai.

Atkurtas apie 1900 m. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Po karo iki 1925 m. sausio 1 d. buvo Seinų apskrityje, vėliau iki II pasaulinio karo Suvalkų apskrityje. 1952 m. liepos 1 d. valsčiuje buvo 26 kaimai. Vykdant Lenkijos valsčių reformą 1954 m. rugsėjo 29 d. valsčius buvo panaikintas. 1973 m. sausio 1 d. atkūrus valsčių sistemą, valsčius įėjo į Balstogės vaivadijos Seinų apskritį. 1975 m. birželio 1 d. tapo Suvalkų vaivadijos dalimi. 1976 m. liepos 1 d. valsčius buvo panaikintas, o jo kaimai prijungti prie Seinų ir Gibų valsčių.

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1888		8301
1921		3277

Gyvenvietės

Tautinė ir religinė sudėtis

Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą valsčiuje gyveno 3 272 gyventojai, kurių tautinė sudėtis atrodė taip:

Lenkai – 77,9% (2 549);
Lietuviai – 15% (491);
Rusai – 6,9% (226);
Gudai – 0,18% (6).

Religinė sudėtis atrodė taip:

Katalikai – 91,8% (3 004);
Sentikiai – 7,1% (235);
Judėjai – 0,5% (17);
Protestantai – 0,3% (12);
Stačiatikiai – 0,12% (4).

1888 m.:

Lietuviai – 49,6 %
Lenkai – 37,4 %
Žydai – 6,5 %
Rusai – 6,2 %
Baltarusiai – 0,2 %

Nuorodos

Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
1921 m. gyventojų surašymo duomenys (lenk.)

Główny Urząd Statystyczny w Warszawie: Województwa centralne i wschodnie Rzeczypospolitej Polskiej – podział na gminy według stanu z dnia 1.IV 1933 roku, Książnica-Atlas, Lwów 1933 m.
Wykaz Gromad Polskiej Rzeczypospolitej Ludowej według stanu z dnia 1.VII 1952 m., PRL, GUS, Warszawa
1924 m. valsčiaus perkėlimo į kitą apskritį įstatymas (lenk.) 2013-10-24 iš Wayback Machine projekto.
1954 m. valsčiaus panaikinimo įstatymas (lenk.) 2012-05-12 iš Wayback Machine projekto.
1955 m. valsčius priskirtas Balstogės vaivadijai (lenk.) 2015-04-28 iš Wayback Machine projekto.
1972 m. Lenkijos valsčių atkūrimo įstatymas (lenk.) 2013-01-26 iš Wayback Machine projekto.
1975 m. valsčiaus perkėlimo į Suvalkų vaivadiją įstatymas (lenk.) 2012-06-08 iš Wayback Machine projekto.
1976 m. valsčiaus panaikinimo įstatymas (lenk.) 2015-04-28 iš Wayback Machine projekto.

Šaltiniai

[1] Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)

[2] Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.

[3] 1921 m. gyventojų surašymo duomenys (lenk.)